Lašišinių upėtakių akcija "IKI" parduotuvių tinkle
Šiandien dar tebevyksta ir dar vyks iki sekmadienio vakaro arba kol pasibaigs žuvys. Gražūs tokie upėtakiai, pakankamai švieži, ir mėsa nesutrinta, ir žiaunos raudonos, ir kvepia kaip turi kvepėti. Prigriebiau porą ir aš, nes turėjom svečių ir reikėjo sugalvoti, kuo čia juos pavaišinus.
Upėtakių buvo du, kiekvienas svėrė apie du kilogramus. Jau išskrosti, tad aš jiems beveik nieko ir nedariau, tik nuploviau, išpjoviau žiaunas, vidų įtryniau druska ir pipirais, ir dar į pilvus prikimšau smulkiai kapoto imbiero, maždaug po saują į kiekvieną. Tada paėmiau aukštesnę skardą, tokią, kokiuose kepa obuolių pyragus ir pan. Supjausčiau dvi morkas ir du svogūnus pusgriežiniais, tris kotus saliero griežinėliais, viską į skardą. Dar papriką vieną radau, įpjausčiau ir ją dėl kvapo. Tuomet visą galvą česnako nuvaliau ir suskaidžiau į skilteles, kurias tiesiog sutraiškiau peilio plokštuma ir sudėjau kartu prie daržovių.
Ant šio aromatingo pakloto įpiešiau abudu upėtakius, kiek suriestus, kad vieno uodega būtų prie kito galvos, ir "stačius", t.y. nugaromis į viršų. Įpyliau maždaug pusę butelio Sauvignon Blanc. Upėtakius ištepiau tirpintu sviestu, iš folijos padariau tokią "palapinę", ir įkišau į orkaitę, kažkur 190-200, kad pasitroškintų garuose. Kažkur po 40 minučių foliją nuėmiau, dar kartą ištepiau sviestu, ir įkišau dar pusvalandžiui, atidengtus. Kas turite virtuvinį termometrą, labai patogu - įsmeigi į storiausią vietą ir kepi, kol vidinė temperatūra bus 60C, jeigu bus daugiau - yra rizikos, kad žuvis bus sausa, o apie 60 bus ideali.
Kol kepė, atskiroje keptuvėlėje ištirpdžiau gabalą sviesto, primėčiau mažų batono kubelių, pakepiau, kol suspirgėjo ir galėjau jį sutrinti į trupinius. Taip pat buvo galima pakepinti trupinių svieste ir upėtakius vietoj tiesiog sviesto patepti šiuo trupinių mišiniu.
Vieną žuvį visi susėdę sudorojom bematant. Pateikti galima taip: atsargiai peiliu atversti vieną šoną odos, tada pasimatys žuvies "vidurio linija". Iš pradžių gražiai mentele nuimame file nuo viršaus (ji lengvai atsiskiria nuo kaulų, tada iš apačios, tada kitą pusę, ir t.t. Pateikti lėkštėje kartu su daržovėmis iš skardos, o ant file uždėti (užpilti? užtepti?) truputį svieste keptų trupinių. Tikrai skaniai pavyko. Žuvies nugarinėje dalyje jautėsi labiau natūralus upėtakio skonis, lyg ant garų, apačioje - daugiau daržovių ir imbiero skonis. Trupiniai čia tinka idealiai. Daugiau garnyro čia kaip ir nereikia, bet jeigu labai norisi - virti ryžiai ir daržovių salotos arba garuose virti brokoliai.
Antroji žuvis liko; akys dar norėjo, bet į pilvus nebetilpo. Aš nuo jos nuėmiau file, sudėjau į indelį ir užpyliau skysčiu iš skardos, kad apsemtų. Pastačiau iš vakaro balkone. Pusryčiams kaip šaltas užkandis ji buvo netgi dar skanesnė, tik gal kiek druskos trūko, nes šaltame patiekale ji silpniau jaučiasi. Bet visada galima pasibarstyti.
Atsiprašau, kad vis dar be foto. Pasitelkite vaizduotę. Arba dar geriau, pasigaminkit ir patikrinkite praktikoje. Skanaus!
P.S. bent jau man skaniausios - galvos. Rekomenduoju pergalėti save ir paragauti drebučių, kur aplink akis viduje kaukolės. Pati akis tai šiaip sau, bet tie drebučiai...
Upėtakių buvo du, kiekvienas svėrė apie du kilogramus. Jau išskrosti, tad aš jiems beveik nieko ir nedariau, tik nuploviau, išpjoviau žiaunas, vidų įtryniau druska ir pipirais, ir dar į pilvus prikimšau smulkiai kapoto imbiero, maždaug po saują į kiekvieną. Tada paėmiau aukštesnę skardą, tokią, kokiuose kepa obuolių pyragus ir pan. Supjausčiau dvi morkas ir du svogūnus pusgriežiniais, tris kotus saliero griežinėliais, viską į skardą. Dar papriką vieną radau, įpjausčiau ir ją dėl kvapo. Tuomet visą galvą česnako nuvaliau ir suskaidžiau į skilteles, kurias tiesiog sutraiškiau peilio plokštuma ir sudėjau kartu prie daržovių.
Ant šio aromatingo pakloto įpiešiau abudu upėtakius, kiek suriestus, kad vieno uodega būtų prie kito galvos, ir "stačius", t.y. nugaromis į viršų. Įpyliau maždaug pusę butelio Sauvignon Blanc. Upėtakius ištepiau tirpintu sviestu, iš folijos padariau tokią "palapinę", ir įkišau į orkaitę, kažkur 190-200, kad pasitroškintų garuose. Kažkur po 40 minučių foliją nuėmiau, dar kartą ištepiau sviestu, ir įkišau dar pusvalandžiui, atidengtus. Kas turite virtuvinį termometrą, labai patogu - įsmeigi į storiausią vietą ir kepi, kol vidinė temperatūra bus 60C, jeigu bus daugiau - yra rizikos, kad žuvis bus sausa, o apie 60 bus ideali.
Kol kepė, atskiroje keptuvėlėje ištirpdžiau gabalą sviesto, primėčiau mažų batono kubelių, pakepiau, kol suspirgėjo ir galėjau jį sutrinti į trupinius. Taip pat buvo galima pakepinti trupinių svieste ir upėtakius vietoj tiesiog sviesto patepti šiuo trupinių mišiniu.
Vieną žuvį visi susėdę sudorojom bematant. Pateikti galima taip: atsargiai peiliu atversti vieną šoną odos, tada pasimatys žuvies "vidurio linija". Iš pradžių gražiai mentele nuimame file nuo viršaus (ji lengvai atsiskiria nuo kaulų, tada iš apačios, tada kitą pusę, ir t.t. Pateikti lėkštėje kartu su daržovėmis iš skardos, o ant file uždėti (užpilti? užtepti?) truputį svieste keptų trupinių. Tikrai skaniai pavyko. Žuvies nugarinėje dalyje jautėsi labiau natūralus upėtakio skonis, lyg ant garų, apačioje - daugiau daržovių ir imbiero skonis. Trupiniai čia tinka idealiai. Daugiau garnyro čia kaip ir nereikia, bet jeigu labai norisi - virti ryžiai ir daržovių salotos arba garuose virti brokoliai.
Antroji žuvis liko; akys dar norėjo, bet į pilvus nebetilpo. Aš nuo jos nuėmiau file, sudėjau į indelį ir užpyliau skysčiu iš skardos, kad apsemtų. Pastačiau iš vakaro balkone. Pusryčiams kaip šaltas užkandis ji buvo netgi dar skanesnė, tik gal kiek druskos trūko, nes šaltame patiekale ji silpniau jaučiasi. Bet visada galima pasibarstyti.
Atsiprašau, kad vis dar be foto. Pasitelkite vaizduotę. Arba dar geriau, pasigaminkit ir patikrinkite praktikoje. Skanaus!
P.S. bent jau man skaniausios - galvos. Rekomenduoju pergalėti save ir paragauti drebučių, kur aplink akis viduje kaukolės. Pati akis tai šiaip sau, bet tie drebučiai...