Kaip aš tapau žiniasklaida. Lietuvos žydų bendruomenė reikalauja paneigimo
Visgi tie nenuoramos politizuoti blogeriai prikuria problemų ir savo taikesniems kolegoms.
Užsikepė kažkada Liutaurui Ulevičiui Seimo rūmuose apsilankyti.
Vietoje to, kad kaip padorus eilinis pilietis imtu ir užsirašytu į nemokamą ekskursiją po Seimo rūmus, jis - nebūtu tinklaraštininkas - pradėjo terorizuoti mūsų demokratiškai išrinktą valdžią, kad pripažintu jam žurnalisto statusą ir išrašytu pastovų leidimą lankytis Seime.
Ilgo bylinėjimosi pasėkoje buvo pripažinta, kad tinklaraštininkai, anksčiau vadinti blogeriais, gali būti prilyginti žurnalistams ir tą išsvajotą leidimą Liutauras gavo.
Dabar, žygiuodamas prospektu, jis gali ramiai užsukti ir Seimo bufete atsigerti kavos ar papietauti bei kokį seimūną tarp pirmo ir antro patiekalo žurnalistiškai patvarkyti.
Būtu pusė bėdos, bet tų tinklaraštinių Liutauro kovų pasėkoje dalis visuomenės pradėjo įtariai žiūrėti ir į kitus, neturinčius seimūniškų ambicijų blogerius - o gal ir jie ketina vieną gražią dieną pareikalauti sau žiniasklaidos magnatų statuso bei atitinkamų privilegijų?
Ims koks įžūlesnis tinklaraštinykas ir užsimanys nuosavos laidos televizijoje, vietos LRT Taryboje bei Olialią pupytės į lovą!
O kad jau taip, tai gal reikėtu jiems visiems avansu užkrauti ir visas žiniasklaidos pareigas?
Neaplenkė ši kartybės taurė ir kukliojo blogerio Zeppelinus, t.y. manęs.
Įdomiai tame virtualiame gyvenime būna - rašinėji sau ramiausiai kažkur Internetų užkampiuose, daliniesi su keliais ištikimais skaitytojais netyčiom atrastomis nuorodomis į įdomius įvykius bei naujienas, dėlioji paveikslėlius ir staiga - šast, ir tampi tikrų tikriausia žiniasklaida.
Be jokių įplaukų, bet su visom iš to išplaukiančiom.
Vakar, gruodžio 14 d., skaitinėdamas populiarų portalą Balsas.lt, išvydau straipsnį „Lietuvos žydų bendruomenė atsiriboja“, kurio turinys identiškas gruodžio 10 d. BNS spaudos centro pranešimuose pasirodžiusiam Lietuvos žydų bendruomenės vadovų - dr.Simono Alperavičiaus ir adv.Fainos Kukliansky pasirašytam tekstui, užvadintam „Paneigimas“.
Šiame nuo kažko atsiribojančiame Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių vadovų paneigime tarp kitko rašoma:
„2010 lapkričio 15 dieną Rusijos Federacijos naujienų portalo “Komsomolskaja pravda” paskelbtame Nijolės Stablingytės straipsnyje “Литовские учебники по истории: искривлённые факты, враждебность к России” išplatinta melaginga informacija, esą Vilniaus žydų bendruomenėje buvo pristatyta knyga “Istorinio straipsnio jėga”.
Ta pati informacija buvo paskleista 2010 lapkričio 17 dieną tinklapyje Zeppelinus “Kodėl kurstomas lietuviškojo žydobolševizmo stereotipo laužas”
Prašome šią tiesos neatitinkančią informaciją paneigti.“
Taigi, dar kartą pratrynę akis regime, kad greta Rusijos Federacijos naujienų portalo “Komsomolskaja pravda” yra minima dar viena, suprask - lygiavertė žiniasklaidos priemonė - „tinklalapis Zeppelinus“.
Ir gerbiami Lietuvos žydų vadovai iš abiejų šių visuomenės informavimo priemonių reikalauja paneigti jų paskelbtą „tiesos neatitinkančią informaciją“.
Po tokios žinios viltingai nuskubėjau prie veidrodžio, bet, deja - prabėgomis atlikta apžiūra parodė, kad jokių išorinių požymių, liudijančių, kad įgijau spaudos magnato statusą, neatsirado.
Iš anapus stiklo į mane romiai žvelgė vis tas pats, kuklaus blogerio doras veidas.
Grįžtant prie pripažintų Lietuvos žydijos* lyderių viešo laiško, prašymo, priekaišto, aimanos ar kaip jį dar pavadinti, turinio, pirmiausia turiu pasakyti, jog mane labai nudžiugino šis tiesiai šviesiai išdėstytas pareiškimas:
„Norime patikinti Lietuvos visuomenę, kad Lietuvoje gyvenantys žydai yra lojalūs Lietuvos valstybei, jos nepriklausomybei, turi tuos pačius siekus ir ateities vizijas.“
Nudžiugino todėl, kad ne man vienam, o daugeliui pastabesnių žmonių Lietuvoje buvo kritusios į akį tos nesmagios prorusiškai antilietuviškos kai kurių etninių organizacijų veikėjų veiklos tendencijos. Štai, ką vos prieš keletą dienų Lietuvos Ryte rašė žymus žydų kilmės lietuvių publicistas Arkadijus Vinokuras:
„..nepasitikėjimą kelia ir asociacijos LŽB vadovų pavojingi politiniai sprendimai. Štai ir vėl sužinojome, kad asociacija Lietuvos žydų bendruomenė tapo Rusijos antilietuviškos propagandos placdarmu.
Kokių tikslų siekia LŽB vadovai? Patvirtinti melagingą, amoralų antisemitinį stereotipą, kad neva žydai išdavė ir vėl pasiruošę išduoti Lietuvą?
Ar asociacijos LŽB vadovai nesupranta, kad prieš Lietuvą dirbančios organizacijos naudoja asociaciją LŽB kaip naudingus idiotus?
Toks pavojingas asociacijos LŽB vadovų bendradarbiavimas su Lietuvai priešiškomis jėgomis yra niekas kita, kaip tik visų Lietuvos žydų kompromitavimas.„
Tenka pripažinti, kad Arkadijaus Vinokuro žodžiai yra ganėtinai griežti, bet rimtai pagrįsti.
Taigi, galime konstatuoti, jog LŽB/VŽB vadovų viešą lojalumo deklaraciją mūsų visų valstybei išvydome, beliko tikėtis, kad Lietuvos žydų bendruomenės lyderių ir šiaip funkcionierių veikla atitiks tos deklaracijos nuostatą ir mes sulauksime ne tik skambių žodžių, bet ir juos patvirtinančių faktų.
_____________________________
Dabar dėl tos 2010 m. lapkričio 17 d. "tinklalapyje Zeppelinus" išplatintos neva „melagingos informacijos, esą Vilniaus žydų bendruomenėje buvo pristatyta knyga “Istorinio straipsnio jėga”.“, kurią manęs prašoma paneigti.
Ši informacija aprašo du faktus:
A. Vilniuje, lapkričio 11 d. viduryje buvo pristatyta knyga „Istorijos tiesos jėga - Сила исторической правды“;
B. Punkte A. minėtas renginys vyko LŽB/VŽB būstinių patalpose, esančiose Pylimo g.4, Vilnius.
Iš LŽB lyderių atsiribojančio paneigimo negalima vienareikšmiai suprasti - kuris iš šių faktų „neatitinka tiesos“, kitaip sakant, jų nuomone, tai yra ne faktas, bet pramanas?
Ką, anot ponų S.Alperavičiaus ir F.Kukliansky, turėčiau paneigti:
Kad tokio renginio nebuvo išvis, ar kad jis buvo ne LŽB/VŽB būstinėje, bet kažkur kitur?
Nesunku atspėti, kad nebūdamas nei Lietuvos ar Vilniaus žydų bendruomenės, nei Liaudies socialistinio fronto ar kitų prosovietiškų/prorusiškų organizacijų narys, neturėjau nei noro nei galimybės dalyvauti tokiame renginyje asmeniškai.
Todėl savo tekste teigdamas, kad Vilniaus žydų bendruomenėje įvyko knygos „Istorijos tiesos jėga - Сила исторической правды“ pristatymas, rėmiausi šiais šaltiniais, nuorodos į dalį kurių yra minėtame tekste:
--
I. Rusijos dienraščio „Komsomolskaja Pravda“ internetinės versijos kp.ru Nijolės Stablingytės straipsniu.
Citata: К такому выводу пришли авторы книги «Сила исторической правды», представленной в Еврейской общине Вильнюса.
Vertimas: Tokią išvadą priėjo knygos „Istorinės tiesos jėga“, kuri buvo pristatyta Vilniaus žydų bendruomenėje, autoriai.
--
II. „Kremliaus istoriku“ pravardžiuojamo Aleksandro Diukovo vadovaujamo fondo „Istorinė atmintis“ tinklalapio pranešimas
Citata: В Еврейской общине Вильнюса прошла презентация книги «Сила исторической правды».
Vertimas: „Vilniaus žydų bendruomenėje įvyko knygos „Istorinės tiesos jėga“ prezentacija.“
--
III. Žydų naujienų agentūros, priklausančios Ortodoksinio judaizmo religinei organizacijai „Rusijos žydų bendruomenių federacija“, straipsnis.
Citata: „В Еврейской общине Вильнюса прошла презентация книги "Сила исторической правды".
Vertimas: „Vilniaus žydų bendruomenėje įvyko knygos „Istorinės tiesos jėga“ prezentacija.“
--
IV. Lietuvos rusakalbio portalo www.runet.lt (UAB "Savaitės ekspresas", direktorius Aleksandras Maceina) vyriausios redaktorės Liudmilos Filipavičienės - Davydovos lapkričio 12 d. straipsnis.
Citata: В Вильнюсе, в помещении Еврейской общины состоялась презентация книги «Сила исторической правды».
Vertimas: Vilniuje, Žydų bendruomenės patalpose įvyko knygos „Istorinės tiesos jėga“ prezentacija.
______________
Iš minėtų nuorodų į skirtingus žiniasklaidos straipsnius, kuriose pateikti dalyvių vardai, pasisakymai bei nuotraukos, vargu ar logiška būtu daryti išvadą, kad toks įvykis, kaip knygos „Istorinės tiesos jėga“ prezentacija Vilniaus mieste yra ne faktas, o pramanas.
Taigi, mano straipsnyje pateiktos informacijos dalies, aprašančios faktą A. paneigti negaliu, nes man nežinoma jokia informacija apie jo neatitikimą tikrovei ir LŽB jos nepateikė.
Iš minėtų nuorodų į skirtingus šaltinius, kuriose kaip renginio vieta tiesiogiai nurodoma Vilniaus žydų bendruomenės ar Žydų bendruomenės Vilniuje būstinė ir to įvykio nuotraukų, kuriose matosi ant patalpų sienų iškabinėta Izraelio valstybinė simbolika, darytina išvadą, jog renginys vyko vienoje iš Vilniaus mieste esančių žydiškų organizacijų.
Labiausiai tikėtina, kad tai buvo LŽB/VŽB būstinės patalpos, esančios Pylimo g.4, Vilnius. Juo labiau būtent jas, kaip renginio vietą, nurodo ir Arkadijus Vinokuras savo straipsnyje:
„...LŽB būstinėje. Čia vyko ir dar vienas susitikimas, kuriuo metu buvo pristatyta knyga „Istorijos tiesos jėga - Сила исторической правды“ kurioje kritikuojami Lietuvos mokykliniai vadovėliai kaip neva iškraipantys istoriją, neteisingai kalbantys apie Rusiją ir ją demonizuojantys.“
Tačiau pasidomėjęs sužinojau, kad Vilniaus mieste yra įsikūrusi dar viena organizacija, kurią galima įvardinti, kaip alternatyvią ir konkuruojančią Vilniaus žydų bendruomenę, vadovaujamą Š.Ben Krinsky, kuri nepriklauso Lietuvos žydų bendruomenei bei neturi sąsajų su ponios F.Kurliansky vadovaujama organizacija ir kurios būstinė yra Šaltinių g.12, Vilnius: CHASSIDIE CHABAD LUBAVITCH, Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Teoriškai neatmestina galimybė, kad minėtuose straipsniuose aprašomas renginys vyko ne LŽB/VŽB, o būtent šios organizacijos patalpose.
Todėl norėčiau sulaukti LŽB/VŽB vadovų patikslinimo - kur konkrečiai Vilniaus mieste vyko knygos „Istorinės tiesos jėga“ prezentacija ir kokias patalpas, išpuoštas Izraelio valstybinėmis vėliavomis mes matome šioje renginio nuotraukoje:
Nemanau, kad LŽB/VŽB vadovai neturėtu tos informacijos, o jei visgi neturi, nesunkiai gali ją sužinoti iš tame renginyje dalyvavusio LŽB tarybos nario ir LŽB spaudos organo „Lietuvos Jeruzalė“ vyr.redaktoriaus p. Milano Chersonskio.
Iki šios informacijos patikslinimo, neturiu pagrindo vienareikšmiai teigti, kad knygos „Istorijos tiesos jėga - Сила исторической правды“ pristatymas 2010 m. lapkričio 11 d. įvyko ne LŽB/VŽB būstinių patalpose, esančiose Pylimo g.4, Vilnius, o kažkur kitur.
Užtikrinu Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių vadovus, kad nedelsiant pakoreguosiu savo lapkričio 17 d. straipsnį “Kodėl kurstomas lietuviškojo žydobolševizmo stereotipo laužas” ir atskirai parašysiu paneigimą, jeigu man bus pateikta tiksli informacija - kur vyko minėtos knygos pristatymas ir iš jos paaiškės, kad tai nebuvo LŽB/VŽB būstinės patalpos, esančios Pylimo g.4, Vilnius.
Iki tokios informacijos pateikimo - neturiu jokio pagrindo paneiginėti mano tekste esančius teiginius.
*Žydija (~jewry, angl.), joks ne keiksmažodis, kaip greičiausiai pamanys nors ir retai, bet visgi užsukantys į mano blogą silpnesnio maumenėlio komentatoriai, bet legitimus ir vartotinas, tik be reikalo primirštas lietuvių kalbos žodis. Žr. čia: http://www.lkz.lt/startas.htm
