nekenčiu jokių pokyčių
lj. Ir aplinkoj. Vat, baisiai nepatinka, kai tėvė tinklelį pakeičia. Todėl ir nežiūriu. Tėvė. nes vis keičia programų tinklelius. Sssooobakos.
OK, ką praleidau? Po dviejų ilgų kaip mūsų nerimo žiema in Eesti?? A propo, pirkau 'vyru valge', būną ir 80 gradusų :D Tik brangi, zaroza, o kur dar užkanda. Dar jamiau lancome tušą, idant balansas būtų.
Truputį krečia šaltis. Taip jau būna, kai trūksta miego ir per daug alkoholio kelias dienas iš eilės. O kur dar kelionės lėktuvais ne verslo klase. Ir airBaltic'o lėktuvais. Ir susitiprinta security. A propo, :D juokinga istorija nutiko su gviazdka viena, bet ką turiu pasakyt - nu tikrai nepatartina mėgint su savim į lėktuvą anei kokių ten losjonų, anei kūno kremų, anei dušo želių ar dantų pastų. Nes net jei lietuviukai praleidžia nė necyptelėję, tai meddliennyje estoncy laikosi visų security taisyklių.
Pailsėjau taip kažkaip mistišku būdu ir teoriškai, nes pavargau kaip ciūūūūcius. Brisius. Kliudžiau visiškas. Bet tikram grožiui tas netrukdo, bet ta gražuolė neretai kovoja su dideliausiu noru rūkyt. Kaip myžt, tokio didumo, kai net dantis užniežti. Bet ne. Jokių cigarečių. Nonono. New year resolution ir pan.
Labas, mielas Kalėdų Seneli!
Mano vardas yshtabi. Sulaukiau 3,14 metų. Bet kai kurie blogiečiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pletkinti. Kiti bjaurybės sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik made in Gariūnai. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip ameba, imu staugti kaip antilopė gnu ir pasislepiu Taityje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Karibų jūros salose! Nes mano tėvai yra pionieriai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški skautai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra LT šokių dešimtukas valsas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Deivis yra tikras ežiukas, Yva dainuoja blogiau negu Žalgiris, o Neli Paltininienė - apskritai jakė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek kalapijoras, nes per pamokas šaudau, o per pertraukas bezdu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip troleibuse, o namuose tupiu kamputyje kaip rausvas dramblys. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai onkilozuojantis spondilitas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo kiaulės inkstai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik ferari. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Niujorke? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip dar vienas kalapijoras, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip teta beta. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra raudonas vynas, o kita pusė - dangiška mana, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 110 milijonų litų. Mielas Seneli, nebūk jūrų kiaulė, išpildyk mano prašymą!
Tavo ugninga, aštri ir siaubingai žavi killyouded.
OK, ką praleidau? Po dviejų ilgų kaip mūsų nerimo žiema in Eesti?? A propo, pirkau 'vyru valge', būną ir 80 gradusų :D Tik brangi, zaroza, o kur dar užkanda. Dar jamiau lancome tušą, idant balansas būtų.
Truputį krečia šaltis. Taip jau būna, kai trūksta miego ir per daug alkoholio kelias dienas iš eilės. O kur dar kelionės lėktuvais ne verslo klase. Ir airBaltic'o lėktuvais. Ir susitiprinta security. A propo, :D juokinga istorija nutiko su gviazdka viena, bet ką turiu pasakyt - nu tikrai nepatartina mėgint su savim į lėktuvą anei kokių ten losjonų, anei kūno kremų, anei dušo želių ar dantų pastų. Nes net jei lietuviukai praleidžia nė necyptelėję, tai meddliennyje estoncy laikosi visų security taisyklių.
Pailsėjau taip kažkaip mistišku būdu ir teoriškai, nes pavargau kaip ciūūūūcius. Brisius. Kliudžiau visiškas. Bet tikram grožiui tas netrukdo, bet ta gražuolė neretai kovoja su dideliausiu noru rūkyt. Kaip myžt, tokio didumo, kai net dantis užniežti. Bet ne. Jokių cigarečių. Nonono. New year resolution ir pan.
Labas, mielas Kalėdų Seneli!
Mano vardas yshtabi. Sulaukiau 3,14 metų. Bet kai kurie blogiečiai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu pletkinti. Kiti bjaurybės sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik made in Gariūnai. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip ameba, imu staugti kaip antilopė gnu ir pasislepiu Taityje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Karibų jūros salose! Nes mano tėvai yra pionieriai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški skautai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra LT šokių dešimtukas valsas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Deivis yra tikras ežiukas, Yva dainuoja blogiau negu Žalgiris, o Neli Paltininienė - apskritai jakė. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek kalapijoras, nes per pamokas šaudau, o per pertraukas bezdu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip troleibuse, o namuose tupiu kamputyje kaip rausvas dramblys. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai onkilozuojantis spondilitas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo kiaulės inkstai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik ferari. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Niujorke? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip dar vienas kalapijoras, ramus (-i) kaip sofa ir išmintingas (-a) kaip teta beta. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra raudonas vynas, o kita pusė - dangiška mana, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 110 milijonų litų. Mielas Seneli, nebūk jūrų kiaulė, išpildyk mano prašymą!
Tavo ugninga, aštri ir siaubingai žavi killyouded.