De censura
Kilmė iš lot. censeo - spręsti, teisti, vertinti.
zaliukas sako: „būtų įdomu išgirsti ką manote apie cenzūrą. Atleiskite už nukrypimą nuo temos.“
Gera proga pasamprotauti.
Nenaršysiu niekur ir klasikų nevartysiu. Tiesiog pabandysiu garsiai pamąstyti.
Cenzūra yra žmogaus ar žmonių atsakomybės už savo žodžius suformalinimas ir iškėlimas į išorę.
Dažnai tokia iškelta į išorę ir suformalinta atsakomybė diegiama prievarta, todėl įgauna iškrypėliškas ir iškrypusias formas.
Cenzūra atsiranda tuomet, kai kokie nors žmonės, dalis visuomenės ar kokia bendruomenė mano, kad kiti žmonės, visuomenė nėra pakankamai subrendusi atsakyti už savo žodžius.
Arba tuomet, kai tie žmonės, dalis visuomenės ar kokia bendruomenė tariasi labai gerai žinanti, ko visiems kitiems reikia (taigi, irgi laiko kitus nesubrendusiais).
Kuo labiau skleidžiasi asmeninė kiekvieno piliečio, visuomenės nario atsakomybė, tuo labiau cenzūros laukas traukiasi - ir pirmuoju, ir antruoju atveju.
Tai yra cenzūros buvimas/nebuvimas, griežtumas/laisvumas tiesiogiai priklauso nuo, hm, kaip čia pasakius, nuo bendro atsakomybės ir ryžto prisiimtii atsakomybę ne tik už save kiekio visuomenėje.
Paradoksaliuoju būdu tokią atsakomybę arba savidrausmę kartais galima išvadinti savicenzūra.
Berods, kažko aš čia prišnekėjau. Atleiskite irgi.
zaliukas sako: „būtų įdomu išgirsti ką manote apie cenzūrą. Atleiskite už nukrypimą nuo temos.“
Gera proga pasamprotauti.
Nenaršysiu niekur ir klasikų nevartysiu. Tiesiog pabandysiu garsiai pamąstyti.
Cenzūra yra žmogaus ar žmonių atsakomybės už savo žodžius suformalinimas ir iškėlimas į išorę.
Dažnai tokia iškelta į išorę ir suformalinta atsakomybė diegiama prievarta, todėl įgauna iškrypėliškas ir iškrypusias formas.
Cenzūra atsiranda tuomet, kai kokie nors žmonės, dalis visuomenės ar kokia bendruomenė mano, kad kiti žmonės, visuomenė nėra pakankamai subrendusi atsakyti už savo žodžius.
Arba tuomet, kai tie žmonės, dalis visuomenės ar kokia bendruomenė tariasi labai gerai žinanti, ko visiems kitiems reikia (taigi, irgi laiko kitus nesubrendusiais).
Kuo labiau skleidžiasi asmeninė kiekvieno piliečio, visuomenės nario atsakomybė, tuo labiau cenzūros laukas traukiasi - ir pirmuoju, ir antruoju atveju.
Tai yra cenzūros buvimas/nebuvimas, griežtumas/laisvumas tiesiogiai priklauso nuo, hm, kaip čia pasakius, nuo bendro atsakomybės ir ryžto prisiimtii atsakomybę ne tik už save kiekio visuomenėje.
Paradoksaliuoju būdu tokią atsakomybę arba savidrausmę kartais galima išvadinti savicenzūra.
Berods, kažko aš čia prišnekėjau. Atleiskite irgi.