Logiškus paaiškinimus visiems išvardintiems atvejams rasti galima: išsinešama viskas iš godumo, nes nuomotojas būsto gerbūvio gerinimo į nuomos kainą neįskaičiavo (godumas čia ir išsinešančiojo, ir nuomą suteikusiojo - abipusis), nuolaidos nepritaikė, o iškraustė piktuoju - va ir išlupama viskas, kas savo įdėta (save gerbiant, verčiau ranka numoti ir palikti - tesidžiaugia); Kirkilui gi - tai tėra menkas epizodas valstybės išteklių naudojimo ir nusavinimo sekoje, ir manau, jis net iš pradžių nesuprato klausimo ir problemos esmės; sklypai Rutkelytei - investicija beigi pajamos iš rentos; ir t.t..
Suprasti galima, paaiškinimus rasti galima, kad po to piktintis tingisi. Bet, vienok, pateisinti vis tiek nelabai išeina. Nors taip tik mums gal taip - valdžiažmogiams pasaulis kitaip atrodo, mizantropiškai pamąsčius, gal todėl jie ir valdžiažmogiai?
Tam tikrai profesijai ir socialiniam sluoksniui reikia tam tikro mąstymo būdo. Ir jei mums atrodo kažkas neteisinga - nebūtinai kitiems atrodys irgi taip. Tarkime, kiek žinot lietuvių ir užsieniečių verslininkų sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių? O iš kur jiems būti, kai mūsiškių moralinė nuostata “skolas moka tik bailiai“ ir pan.?
Ne apie kapus jie mąsto - apie kasdieninį gyvenimą. Laukti, kol pats užsidirbsi “savus“ - daug laiko atima. O laikas - pinigai. Tai, atvirkščiai, žmonėms, mąstantiems apie būties trapumą ir gyvenimo laikinumą, poreikio didelio kaupti didesnius turtus nėra didelės prasmės. Pasitenkinama mažu, kaupiama vaikams ir pan. Sakyčiau, gal netgi “katalikiška“ kiek arba bendrai krikščioniška. :)
Pačioje kapitalizmo ant Lietuvos aušroje vienas naujasis kapitalistas, kavinės savininkas, pasakojo, kaip jo virėja po darbo ramiu veidu iš šaldytuvo pradėjo dėtis mėsą į rankinuką. Kapitalistas buvo labai nustebęs ir puolė klausti - ką čia ji daro. O moteriškė ramiai paaiškino, kad sutaupė nuo porcijų. Nešti iš darbo yra gili tautos tradicija. Negalintys išnešti kompiuterio, neša bent jau rašomąjį popierių :)
Aš manau, čia ne tiek tradicija, kiek išmoktas įgūdis. Labai nesunkiai prekyboje tame pačiame priešaušryje kapitalistai problemą išsprendė tiesiog nesamdydami patyrusių prekybininkų ir visokių padavėjų ir pan. Mes to ir nepastebime dabar, jau atrodo savaime suprantama, o iš Rytų atvykusiems (arba į ten nuvykus) tos “tradicijos“ buvimas arba nebuvimas labai į akis krenta. :)
Kirkilas irgi išmokęs, o kitaip, kai jis to mokėsi, įskaitant ir mokslo meluoti, ir nebuvo. Bet kirkilai - ne etalonas, į kurį reiktų dairytis. Idant yra Dekaloge septintas ir dešimtas punktai, ir to turėtų pakakti. Gaila, kad vis tik daugiau į akis krenta besivadovaujančių ne šiais punktais. Bet jei krenta - vadinasi, pripažįstame, kad tai nėra norma. Vadinasi, dar ne viskas ir prarasta šioje tautoje. ;)
Mano svainis turėjo tokią mėsos parduotuvę. Sakė naujai nusamdyti darbuotojai pirmą savaitę kasoj palikdavo daugiau pinigų nei priprekiaudavo. Po dviejų savaičių sumos išsilygindavo, o po mėnesio būdavo minusas ir nauji darbuotojai:>
Suprasti galima, paaiškinimus rasti galima, kad po to piktintis tingisi. Bet, vienok, pateisinti vis tiek nelabai išeina. Nors taip tik mums gal taip - valdžiažmogiams pasaulis kitaip atrodo, mizantropiškai pamąsčius, gal todėl jie ir valdžiažmogiai?
Tam tikrai profesijai ir socialiniam sluoksniui reikia tam tikro mąstymo būdo. Ir jei mums atrodo kažkas neteisinga - nebūtinai kitiems atrodys irgi taip. Tarkime, kiek žinot lietuvių ir užsieniečių verslininkų sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių? O iš kur jiems būti, kai mūsiškių moralinė nuostata “skolas moka tik bailiai“ ir pan.?
Ne apie kapus jie mąsto - apie kasdieninį gyvenimą. Laukti, kol pats užsidirbsi “savus“ - daug laiko atima. O laikas - pinigai. Tai, atvirkščiai, žmonėms, mąstantiems apie būties trapumą ir gyvenimo laikinumą, poreikio didelio kaupti didesnius turtus nėra didelės prasmės. Pasitenkinama mažu, kaupiama vaikams ir pan. Sakyčiau, gal netgi “katalikiška“ kiek arba bendrai krikščioniška. :)
Reply
Romas
Reply
Kirkilas irgi išmokęs, o kitaip, kai jis to mokėsi, įskaitant ir mokslo meluoti, ir nebuvo. Bet kirkilai - ne etalonas, į kurį reiktų dairytis. Idant yra Dekaloge septintas ir dešimtas punktai, ir to turėtų pakakti. Gaila, kad vis tik daugiau į akis krenta besivadovaujančių ne šiais punktais. Bet jei krenta - vadinasi, pripažįstame, kad tai nėra norma. Vadinasi, dar ne viskas ir prarasta šioje tautoje. ;)
Reply
Reply
Reply
Leave a comment