Pas Zenių-5
Daba ma galvo dvi mintys vis būna.
Nu. Žiūrau aš tą teliką i tos dvi mintys vis pareina, Avrelikas. Bet tik ant ciongo tep.
Viena - kap tas Liudukas iš Kazlų Rūdos sako, kad sąžinę sugalvo blogi žmonės, kad geriems žmonėms būt blogiau gyvęt. Antra - kad, manau, svarbiausias reikalas, kuris rūpi daba te visokiems tiems, tipo, valdovams - kap padaryt tep, kad eitų turtus į kapus nusinešt.
Nu, žėk, ta Rutkelytė te kokia jogė - keli sklypai. Jos klausia - ką tenuis darysi . Ji į tai - nežinau, nieko nedarysiu. O tai kam tau - vė jos klausia. Ji sako - noriu i turiu. Turiu, bo noriu. Va tep va.
Nu bet čia da žiedukai. Da čia suprast eina - mažum biskį lietuvė, tos žemės norisi, vė žemės ant Žemės nepadaugės. Investicija. Jo.
Bet daba žiūrau - toji maitintoja, madona toji, kurke, Baukų merga - iš benderio rozetes išlupo, lempukes išsinešė. Nu čia jau, bitute rainoji subinė skelta, nu jau kap i vierchas. Prisėsk i parūkyk, bo žodžių nė.
Nu, bet ne viskas, ne. Vairuoju sau ramiai pro Marijampolę, girdžiu per radiją - Kirkilas iš premjerų išeidamas kompus išsinešė ir mobiliakus valdiškus. Nu tai, rože spygliuotoji, čia jau visai kap Braškius iš Gediminkės, tas, kur iš vaikų mobuliakus atiminėja, da blogiaus - kap koks apsidergęs nusmuktkelnis kolchoznykas. Tai mano vaikas per vasarą pas ūkinyką padirbęs tą kompą sau nusiperka. O čia - galva gi ant mūsų visų buvo.
Gal jau sakau te koks mažas institutas tą antrą klausimą nagrinėja - nu, tą - kap tep padaryt, kad turtą galėtai į kapus nusinešt. Nu i kada jiems visiems bus gana, tu ma pasakyk?
Nu. Žiūrau aš tą teliką i tos dvi mintys vis pareina, Avrelikas. Bet tik ant ciongo tep.
Viena - kap tas Liudukas iš Kazlų Rūdos sako, kad sąžinę sugalvo blogi žmonės, kad geriems žmonėms būt blogiau gyvęt. Antra - kad, manau, svarbiausias reikalas, kuris rūpi daba te visokiems tiems, tipo, valdovams - kap padaryt tep, kad eitų turtus į kapus nusinešt.
Nu, žėk, ta Rutkelytė te kokia jogė - keli sklypai. Jos klausia - ką tenuis darysi . Ji į tai - nežinau, nieko nedarysiu. O tai kam tau - vė jos klausia. Ji sako - noriu i turiu. Turiu, bo noriu. Va tep va.
Nu bet čia da žiedukai. Da čia suprast eina - mažum biskį lietuvė, tos žemės norisi, vė žemės ant Žemės nepadaugės. Investicija. Jo.
Bet daba žiūrau - toji maitintoja, madona toji, kurke, Baukų merga - iš benderio rozetes išlupo, lempukes išsinešė. Nu čia jau, bitute rainoji subinė skelta, nu jau kap i vierchas. Prisėsk i parūkyk, bo žodžių nė.
Nu, bet ne viskas, ne. Vairuoju sau ramiai pro Marijampolę, girdžiu per radiją - Kirkilas iš premjerų išeidamas kompus išsinešė ir mobiliakus valdiškus. Nu tai, rože spygliuotoji, čia jau visai kap Braškius iš Gediminkės, tas, kur iš vaikų mobuliakus atiminėja, da blogiaus - kap koks apsidergęs nusmuktkelnis kolchoznykas. Tai mano vaikas per vasarą pas ūkinyką padirbęs tą kompą sau nusiperka. O čia - galva gi ant mūsų visų buvo.
Gal jau sakau te koks mažas institutas tą antrą klausimą nagrinėja - nu, tą - kap tep padaryt, kad turtą galėtai į kapus nusinešt. Nu i kada jiems visiems bus gana, tu ma pasakyk?