Zeniaus monologai-3
Nu, nebuvau aš niekada didelis biznio ryklys, tu gi žinai, aš mašinas varinėjau ir varinėju. Kartais, kai pakeliauti noriu. Bet kas yra didžkis biznis, nemanyk, įsivaizduoju gerai. O žinai, kodėl? Todėl kad iš principo niekuo jis nesiskiria nuo, pavyzdžiui, kolūkių. Jo, aš da prisimenu kolūkius, pusbernis buvau, bet da prisimenu.
Malkas, Avrelikas, reikia ruošti jau pavasarį, va tep kap dabar. Kad per vasarą išsigulėtų pievoj ant vėjo, ant saulės, kad išdžiūtų gerai. Ir nedrožk skersai šaką, matai gi, kad nieko neišeis.
Aš gal ir ne biznio ryklys ir net ne šamas, bet akis gi turiu ir viską matau aiškiai kap dieną. Va, žėk, vakar rodė kažkokią te konferenciją, per televizorių, per žinias, iš tų - biznio konferencijų. Tai aš jau buvau alaus atsinešęs, galėjau i pažiūrėti. Žinai, ką tau pasakysiu - nu niekuo nesiskiria. Nuo to, kap, prisimenu, buvo kolūkyje - nu niekuo nesiskiria. Tu gal irgi prisimeni - susirinkimas. Ateina kolūkio pirminykas, biskį pakalęs aišku ant drąsos, o tai kap kitap, susirenka prezidiumą - agronomą, daržininkystės brigadininkę, pavyzdžiui, nu dar partijos sekretorius gali būti. I pradeda: per ataskaitinį laikotarpį Bronė nuravėjo tiek ha runkelių, o Stasė tiek...Zenius, padla, pavogė trąšų tris maišus, turime kitąmet da daugiau ha pasėti runkelių, o Zeniui - čia ne apie mane, čia toks pavyzdys - nubraukt darbadienių, kad padla nevogtų. Bet tai kas ten tam Zeniui iš tų jūsų darbadienių. Maiše trąšų kokių penkiolika darbadienių telpa.
Trąšos gi ne malkos - jeigu iš kolūkio nepasiimi, reikia pirkti. Malkų kol kas pirkti nereikia - praeini grabėmis pakeliais ir jau yra kuzavukas, jau pusei žiemos ir užteks.
Tai o šitie ką - lygiai kap kolchoze - ne, ne, tu žėk: mes pernai prasiplėtėm savo te visokių kontuperių pasėlius į Rumuniją, o šiemet praplėsime da į Ukrainą ir Malaiziją, Sara ir Maikas - malačiai, prikasė daug lochų klientų, kurie perka tuos kontuperius, nors net nežino, kam jų reik, o va koks te Džonas - tikras svoločius, nes nesugebėjo gudriems šmikiams arabams prakalti tų mūsų niekam nereikalingų kontuperių. Nu ne, jie gal ir reikalingi, kokį pornuką pažiūrėti ar ką, tik kad visi juos parduoda - nuo stašaičio iki petraičio ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi - ne mums su tavim suprasti. Bet čia mes pradėjom žiauriai gudrią kalbą apie marketingą, apie jįjį - kitą kartą, kai daugiau laiko turėsim. Žėk, kap aš šitą suktą tuojau patvarkysiu. Va tep va.
Ir visi laimingi kikena, kai pirminykas, tai yra tas prezidentas, pasako seną anekdotą, ir visi ploja kai pagiria Sarą su Maiku. Ir visiem nuobodu, ir visi viską jau matė penkiolika kartų, nes tokios pats biznio orgijos, Avrelikas, visą laiką gi vyksta. Kiekvienais metais, nes šitas daiktas vadinasi - įkvėpti dvasią. Tu manai kas nors ten toj salėj iš tų šešių tūkstančių nori kvėpti dvasios? Viskas kap kolūky. Geriausiu atveju nori perkasti gerklę Bronei, tai yra Sarai, kad ta avies rūra tep plėšosi. Nu gal dar nori įkalti na chaliavu, kai jau prezidentas, tai yra pirminykas, bus visus senus anekdotus išpasakojęs. Va to tai jau laukia - chaliavo nugėrimo. Ir kolūky, ir kokiam trendomoto kontuper hai.
Vat, Avrelikas, matai, malka yra kiekviena kitokia - vienos šakotos, kitos lygesnės, šitas apvalus beržas išvis ne malka - nedžius, o pus. Tai malkos kitokios, o žmonės, Avrelikas, visada ir visur panašūs. Ir nereikia man čia aiškinti - biznio gigantai, biznio gigantai. Tas pats kolchozas.