[Atsiliepimai] "The Player of Games" by Iain M. Banks

[starlin_elvea]

Ko gero, jei po Consider Phlebas nori perskaityti dar vieną Iain M. Banks'o "Kultūros" (Culture) serijos romaną, norėsi ir trečio; o jei Consider Phlebas numetei įpusėtą, nieko gero nerasi ir toliau. Taip jau yra: Banks'ą skaityti nėra paprasta. Neperkandu jo paslapties... Atrodo, nieko čia originalaus nėra, Banks'as skolinasi iš visur ir iš visų: nuo paties akivaizdžiausio - Larry Niven'o orbitalių - iki įvairių elementų, tarsi skaitytų, tarsi matytų tai šen, tai ten (Ursulos K. Le Guin interpretacijos lytiškumo tematika? Žaidėjai ir žaidimai, nuo Stiklo karoliukų žaidimo iki Ender's Game?) Na gerai, originalumas by default šiais laikais nebeegzistuoja. Nori nenori, Banks'o romano The Player of Games siužetas, jo brėžiami Kultūros ir Imperijos kontekstai yra ir bus vienas didelis pastišas. Ir nesakau, kad kažkas iš kažko skolinosi, nes negaliu to įrodyti; nesvarbu. Svarbu, kad skaityti nėra nuobodu: Banks'as visų pirma gerai rašo. Žinoma, prie jo stiliaus reikia priprasti - sako, kad The Player of Games yra viena iš lengviau skaitomų serijos knygų. Užtat Banks'as moka kabinti siužetu. Net ir pakankamai tiesmuką istoriją jis moka šitaip susukti, kad, nors spėlioti, jog "kažkas čia netaip", pradedi jau įpusėjęs knygą, atsakymą daugmaž nuspėji tik likus keliems puslapiams iki pabaigos. O ir pabaigoje "didžioji tiesa" neatskleidinėjama įkyriai, ištisais skyriais: lakoniškas puslapis-du, ir gana.

O siužetą galima pasiskaityt Wikipedijoj. Užteks pacituoti pirmą sakinį: This is the story of a man who went far away for a long time, just to play a game. Ogi iš tiesų taip ir buvo...