Europos kalbų mokėjimo lygių suderinamumas su neeuropine (kinų) kalba
Europos kalbų mokėjimo skalė, apibrėžta Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse, (vad. CEF arba CEFR) - be galo naudingas kalbų mokėjimo aprašas kiekvienam rimtai besimokančiam kalbos bei, tuo labiau, jos mokančiam. Visada bus besiginčijančių dėl mokymosi patirties "spraudimo į rėmus", bet tokia skalė reikalinga tam, kad tarpusavyje susikalbėtų akademinės institucijos, darbdaviai ir individai, siekiantys būti priimti į studijų programą ar į darbo vietą. Į(si)vertinimas, neturint aiškių vertinimo kriterjų ir standartų, yra labai jau slidus. O kai yra į(si)vertinimas, yra ir geresnės galimybės toliau planuoti mokymą(si).
Kas nežino, apie ką aš čia, tai apie tuos tikrai kiekvienam matytus kalbų mokėjimo lygius, žymimus raidėmis ir skaičiais nuo A1 iki C2. Kiekvieną lygį Europos Tarybos iniciatyva sudaryta darbo grupė (?) yra apibrėžusi labai smulkiais teiginiais, prasidedančiais žodžiu "Gebu" (angl. Can-do statements). Yra numatyta kalbos gebėjimų įsivertinimo ir dalijimosi įsivertinimu sistema, vadinama Europos kalbų aplanku (EKA). "Gebu" teiginiai yra EKA dalies, vadinamos Kalbų biografija, kertinis akmuo. EKA lietuviškai yra parengti paaugliams (5-8 kl. ir 9-12 kl. mokiniams), suaugusiesiems (.pdf).
CEFR aprašai iš tiesų parankūs, tad nenuostabu, kad naujojo pavyzdžio HSK (bendrinės kinų kalbos egzamino) rengėjai naujuosius HSK lygius pateikia, juos gretindami su CEFR. Tai - tikrai reikalinga; nes, tarkime, jei Europoje neretas darbdavys jau daugmaž įsivaizduos, kas tai yra kalbos mokėjimo lygis C1, HSK sertifikato įvertinimas jam nieko nereikš. Čia ir reikalinga sugretinimo lentelė. Tačiau: problema ta, kad ET skalė vis tik yra skirta Europos kalboms, ir gretinti kinų kalbos mokėjimą su europinių kalbų mokėjimu anaiptol ne visada išeina. Pabandysiu pailiustruoti.
Tarkime, turime žemiausią CEFR lygį A1. EKA, skirtame 9-12kl. mokiniams, prie A1 lygio skaitymo gebėjimų yra įrašyta: "Gebu suprasti pagrindinę iškabų, skelbimų informaciją" bei "Gebu suprasti laikraščio straipsnių pavadinimų atskirus žodžius ir frazes, gebu suvokti straipsnio temą". Arba šiek tiek aukštesnio lygio A2 skaitymo gebėjimas: "Gebu suprasti paprastas buitinių prietaisų ar įrangos .... vartotojo instrukcijas". Tai, kas paprasčiausiame lygyje įmanoma, mokantis lotynišku ar kokiu kitu abėcėliniu raidynu grįstos kalbos, mokantis hieroglifinės kalbos yra gerokai sunkiau. Tarkime, suprasti labai pavienius žodžius straipsnio antraštėje gebėtų ir pradedantysis kinų kalbos mokinys, tačiau vargu bau gebėtų suvokti visos antraštės reikšmę. Apskritai, kadangi laikraštinė kalba gerokai skiriasi nuo šnekamosios, taip pat nuo labiau literatūriškesnės (ir artimos šnekamajai - kai kuriais atvejais) rašytinės kinų kalbos, apie laikraščių straipsnių esmės suvokimą pirmus pora mokymosi metų galima tik pasvajoti, nebent mokaisi labai labai intensyviai, o dar geriau - gyveni Kinijoje. Tas pats su instrukcijomis: kaip tu jas suvoksi, jeigu elementariai nesupranti hieroglifo, kuriuo tau užrašyta "pasukti", "paspausti" ar "išardyti"... Visiškai kinų kalbai netinka ir C2, aukščiausiojo, lygio skaitymo gebėjimo aprašas: "Gebu suprasti įvairių tipų šiuolaikinės ir klasikinės literatūros tekstus (poeziją, prozą, dramą)." Su šiuolaikine literatūra viskas gerai, bet štai klasikinės, kaip ją beapibrėžtume, literatūros žmogus, išmokęs vien šiuolaikinę kinų kalbą, tikrai nesuprastų, nes klasikinė ir šiuolaikinė kinų kalbos skiriasi kaip diena ir naktis. Klasikinės kinų kalbos patys kinai mokosi atskirai... Why Chinese Is So Damn Hard - klausiama ir šiame straipsnyje; that's why.
Arba A2 lygio klausymo gebėjimas: "Gebu atspėti nežinomų žodžių reikšmę pagal gimtosios kalbos analogiją ar iš konteksto". Kinų kalboje tai - labai sudėtinga. Su skaitymu gal net lengviau, nes, labiau prakutęs, išmoksti nuspėti hieroglifų prasmę, remdamasis jų sudėtinėmis dalimis. Tačiau iš klausos - dream on. Visų pirma, gimtosios kalbos analogijos čia visai nebus, jei tavo gimtoji kalba, kaip mūsų atveju, - kuri nors Europos kalba. Visų antra, kinų kalba, grubiai tariant, skiemeninė. Čia yra ~400 galimų skiemenų, daugumą galima ištarti skirtingais tonais. Viskas. Tad homonimų skaičius didžiulis. Žodis ar posakis susideda iš 2, 3, 4 skiemenų, jokių galimybių bandyti spėti prasmę pagal šaknį, jei pasiseks - gali apgraibom spėti, ką reiškia koks vienas žodžio dėmuo, bet iš kur tau žinoti, gal tavo spėjamas huo3 iš tiesų yra visai ne 火, o 伙...
Dabar ieškau išsamesnių paaiškinimų, kaip HSK sudarytojai gretina savuosius lygius su CEFR lygiais, bet akivaizdu, kad "viens prie vieno" analogijos vesti negalima. Štai, vokiečiai jau spėjo ir smarkiai sukritikuoti kinų gretinimus. Kita vertus, CEFR lygiai, kadangi jau yra nuveiktas didžiulis darbas, rengiant jų aprašymus, yra didelė pagalba mokantiems ir besimokantiems; tik reikia apgalvoti, kaip juos naudoti, mokant(is) kalbų, kurios smarkiai skiriasi nuo europietiškųjų.
Kas nežino, apie ką aš čia, tai apie tuos tikrai kiekvienam matytus kalbų mokėjimo lygius, žymimus raidėmis ir skaičiais nuo A1 iki C2. Kiekvieną lygį Europos Tarybos iniciatyva sudaryta darbo grupė (?) yra apibrėžusi labai smulkiais teiginiais, prasidedančiais žodžiu "Gebu" (angl. Can-do statements). Yra numatyta kalbos gebėjimų įsivertinimo ir dalijimosi įsivertinimu sistema, vadinama Europos kalbų aplanku (EKA). "Gebu" teiginiai yra EKA dalies, vadinamos Kalbų biografija, kertinis akmuo. EKA lietuviškai yra parengti paaugliams (5-8 kl. ir 9-12 kl. mokiniams), suaugusiesiems (.pdf).
CEFR aprašai iš tiesų parankūs, tad nenuostabu, kad naujojo pavyzdžio HSK (bendrinės kinų kalbos egzamino) rengėjai naujuosius HSK lygius pateikia, juos gretindami su CEFR. Tai - tikrai reikalinga; nes, tarkime, jei Europoje neretas darbdavys jau daugmaž įsivaizduos, kas tai yra kalbos mokėjimo lygis C1, HSK sertifikato įvertinimas jam nieko nereikš. Čia ir reikalinga sugretinimo lentelė. Tačiau: problema ta, kad ET skalė vis tik yra skirta Europos kalboms, ir gretinti kinų kalbos mokėjimą su europinių kalbų mokėjimu anaiptol ne visada išeina. Pabandysiu pailiustruoti.
Tarkime, turime žemiausią CEFR lygį A1. EKA, skirtame 9-12kl. mokiniams, prie A1 lygio skaitymo gebėjimų yra įrašyta: "Gebu suprasti pagrindinę iškabų, skelbimų informaciją" bei "Gebu suprasti laikraščio straipsnių pavadinimų atskirus žodžius ir frazes, gebu suvokti straipsnio temą". Arba šiek tiek aukštesnio lygio A2 skaitymo gebėjimas: "Gebu suprasti paprastas buitinių prietaisų ar įrangos .... vartotojo instrukcijas". Tai, kas paprasčiausiame lygyje įmanoma, mokantis lotynišku ar kokiu kitu abėcėliniu raidynu grįstos kalbos, mokantis hieroglifinės kalbos yra gerokai sunkiau. Tarkime, suprasti labai pavienius žodžius straipsnio antraštėje gebėtų ir pradedantysis kinų kalbos mokinys, tačiau vargu bau gebėtų suvokti visos antraštės reikšmę. Apskritai, kadangi laikraštinė kalba gerokai skiriasi nuo šnekamosios, taip pat nuo labiau literatūriškesnės (ir artimos šnekamajai - kai kuriais atvejais) rašytinės kinų kalbos, apie laikraščių straipsnių esmės suvokimą pirmus pora mokymosi metų galima tik pasvajoti, nebent mokaisi labai labai intensyviai, o dar geriau - gyveni Kinijoje. Tas pats su instrukcijomis: kaip tu jas suvoksi, jeigu elementariai nesupranti hieroglifo, kuriuo tau užrašyta "pasukti", "paspausti" ar "išardyti"... Visiškai kinų kalbai netinka ir C2, aukščiausiojo, lygio skaitymo gebėjimo aprašas: "Gebu suprasti įvairių tipų šiuolaikinės ir klasikinės literatūros tekstus (poeziją, prozą, dramą)." Su šiuolaikine literatūra viskas gerai, bet štai klasikinės, kaip ją beapibrėžtume, literatūros žmogus, išmokęs vien šiuolaikinę kinų kalbą, tikrai nesuprastų, nes klasikinė ir šiuolaikinė kinų kalbos skiriasi kaip diena ir naktis. Klasikinės kinų kalbos patys kinai mokosi atskirai... Why Chinese Is So Damn Hard - klausiama ir šiame straipsnyje; that's why.
Arba A2 lygio klausymo gebėjimas: "Gebu atspėti nežinomų žodžių reikšmę pagal gimtosios kalbos analogiją ar iš konteksto". Kinų kalboje tai - labai sudėtinga. Su skaitymu gal net lengviau, nes, labiau prakutęs, išmoksti nuspėti hieroglifų prasmę, remdamasis jų sudėtinėmis dalimis. Tačiau iš klausos - dream on. Visų pirma, gimtosios kalbos analogijos čia visai nebus, jei tavo gimtoji kalba, kaip mūsų atveju, - kuri nors Europos kalba. Visų antra, kinų kalba, grubiai tariant, skiemeninė. Čia yra ~400 galimų skiemenų, daugumą galima ištarti skirtingais tonais. Viskas. Tad homonimų skaičius didžiulis. Žodis ar posakis susideda iš 2, 3, 4 skiemenų, jokių galimybių bandyti spėti prasmę pagal šaknį, jei pasiseks - gali apgraibom spėti, ką reiškia koks vienas žodžio dėmuo, bet iš kur tau žinoti, gal tavo spėjamas huo3 iš tiesų yra visai ne 火, o 伙...
Dabar ieškau išsamesnių paaiškinimų, kaip HSK sudarytojai gretina savuosius lygius su CEFR lygiais, bet akivaizdu, kad "viens prie vieno" analogijos vesti negalima. Štai, vokiečiai jau spėjo ir smarkiai sukritikuoti kinų gretinimus. Kita vertus, CEFR lygiai, kadangi jau yra nuveiktas didžiulis darbas, rengiant jų aprašymus, yra didelė pagalba mokantiems ir besimokantiems; tik reikia apgalvoti, kaip juos naudoti, mokant(is) kalbų, kurios smarkiai skiriasi nuo europietiškųjų.