[Atsiliepimai] "Freedom Writers"
Kai ne per seniausiai prašiau pasiūlyt filmų apie toleranciją, shpock pasiūlė Freedom Writers. Keli sakiniai. Pirma, RM'ai galėtų pasižiūrėt, nes į temą. Antra, nors kontekstas ir istorija lyg ir visai kitokie nei tiesioginė patirtis mokykloje, bet nori nenori vaizduojamas situacijas klasėje stebi visiškai kitu kampu, nei būtum stebėjęs iki rugsėjo ar net iki Sudeikių. Tame ekstremume, į kurį puola Hilary Swank, kartais visai ryškiai atpažįsti save, net jei tavo klasėje iki a little action niekada nenueinama ir, duokdie, nebus nueita :)
Filmas pradeda įkyrėti maždaug nuo tada, kai Ms G klasėje įvyksta Didysis Lūžis. Viskas gražu ir reikalinga, bet klausimų kelia integracinis modelis, rodomas ekrane (nežinau, kaip buvo iš tiesų - filmas pastatytas pagal tikrą istoriją). Muziejai, išvykos, galimybių didinimas ir akiračio plėtimas, ugdymo turinio priartinimas prie kasdienės patirties, ok, puiku. Bet ta trumpa scena, kurioje klasės mokiniai užsiima fundraising'u, bandydami uždirbti pinigų savo hero kelionei į Ameriką, kur jie švariom išlygintom prijuostėm ir šiek tiek dirbtinėm šypsenom džiugiai kepa dešreles improvizuotoje mugėje... nežinau. Nežinau kuo, bet ši integracija-asimiliacija man kliuvo. Nors šiaip tarsi neturėtum, prie ko prikibt.
Beje, atkreipkim dėmesį, kad happy end'as ne šimtaprocentinis. Išsiskirt tai ji išsiskyrė. Ačiū scenaristams, kad neprikūrė keliaaukštės laimingos pabaigos.
Filmas pradeda įkyrėti maždaug nuo tada, kai Ms G klasėje įvyksta Didysis Lūžis. Viskas gražu ir reikalinga, bet klausimų kelia integracinis modelis, rodomas ekrane (nežinau, kaip buvo iš tiesų - filmas pastatytas pagal tikrą istoriją). Muziejai, išvykos, galimybių didinimas ir akiračio plėtimas, ugdymo turinio priartinimas prie kasdienės patirties, ok, puiku. Bet ta trumpa scena, kurioje klasės mokiniai užsiima fundraising'u, bandydami uždirbti pinigų savo hero kelionei į Ameriką, kur jie švariom išlygintom prijuostėm ir šiek tiek dirbtinėm šypsenom džiugiai kepa dešreles improvizuotoje mugėje... nežinau. Nežinau kuo, bet ši integracija-asimiliacija man kliuvo. Nors šiaip tarsi neturėtum, prie ko prikibt.
Beje, atkreipkim dėmesį, kad happy end'as ne šimtaprocentinis. Išsiskirt tai ji išsiskyrė. Ačiū scenaristams, kad neprikūrė keliaaukštės laimingos pabaigos.