(no subject)
Taip būna,
kad sustoja žodžiai. Kad nebesirašo, nors jų pilni pritvinkę pirštų galiukai, atsisėstum ir piltum piltum, užpiltum, bet jie nevarva, jie tyliai, kažkur, ten likę ir vis dar laukiantys.
Taip lieka
tušti puslapiai arba prirašyti puslapiai, kuriuose nieko nepasakyta, arba slapti laiškai į eterį, be ryšio ir be transliacijos, ir be klausytojo.
Taip į vieną natą
bandai suspausti visą motyvą, bet išeina tyla, bet prasmė nepasiekia garso, garsas nepasiekia rašmens, rašmenys nesilipdo į žodį, o žodžiai neneria sakinio.
Taip šneka
kasdien mano mintys, kiekviena skirtinga kalba ir visai be gramatikos, o per vidurį sėdi vertėjas su daug ausinių, bijodamas spustelėti mygtuką mikrofonui įjungti.
Taip užslenka
vienuoliktas mėnuo ir taip
nebaigiu sakinio - vėl
kišenėje pritrūko žodžių.
Stygos danguj, stygos danguj, mūza delne.
kad sustoja žodžiai. Kad nebesirašo, nors jų pilni pritvinkę pirštų galiukai, atsisėstum ir piltum piltum, užpiltum, bet jie nevarva, jie tyliai, kažkur, ten likę ir vis dar laukiantys.
Taip lieka
tušti puslapiai arba prirašyti puslapiai, kuriuose nieko nepasakyta, arba slapti laiškai į eterį, be ryšio ir be transliacijos, ir be klausytojo.
Taip į vieną natą
bandai suspausti visą motyvą, bet išeina tyla, bet prasmė nepasiekia garso, garsas nepasiekia rašmens, rašmenys nesilipdo į žodį, o žodžiai neneria sakinio.
Taip šneka
kasdien mano mintys, kiekviena skirtinga kalba ir visai be gramatikos, o per vidurį sėdi vertėjas su daug ausinių, bijodamas spustelėti mygtuką mikrofonui įjungti.
Taip užslenka
vienuoliktas mėnuo ir taip
nebaigiu sakinio - vėl
kišenėje pritrūko žodžių.
Stygos danguj, stygos danguj, mūza delne.