R-u-d-u-o
Asfaltas ir šaligatvio plytelės alsuoja karščiu, žmonės dūsta troleibusuose, ledai varva nuo vaflio,
o aš einu gatve ir jaučiu artėjantį rudenį.
Galvoju, kada paskutinį kartą taip stipriai jaučiau jį artėjant. Paprastai tai būna pavasaris. Dar vėtros, tamsu, debesys, šlapdriba, plikledis, šaltis. Bet man - pavasaris. Dar nesamų daigų užuomazgomis. O dabar man (beveik) ruduo.
Užtat nebesuprantu, koks aš žmogus. Anksčiau maniau, kad birželio, nes žolynai, gėlės, ežeras, lieptas, dar šiek tiek vasaros audros, kai sėdi palėpėj su kakavos puodeliu ir knyga. Bet ne likusi vasara, kaip dabar - keipulys.
Kita vertus, galbūt aš - rudens žmogus. To rudens, kuris spalvotas, nebekarštas, toks tvarkingas tvarkingas, švarus, pasitempęs, atsinaujinęs.
O gal - žiemos? Šaltos ir spengiančios, priverstos sniego, apkūtotos iki nosies.
Bet juk ir pavasario. Gaivaus, žalsvo, įkvepiančio.
Nebežinau, turbūt - visų keturių.
o aš einu gatve ir jaučiu artėjantį rudenį.
Galvoju, kada paskutinį kartą taip stipriai jaučiau jį artėjant. Paprastai tai būna pavasaris. Dar vėtros, tamsu, debesys, šlapdriba, plikledis, šaltis. Bet man - pavasaris. Dar nesamų daigų užuomazgomis. O dabar man (beveik) ruduo.
Užtat nebesuprantu, koks aš žmogus. Anksčiau maniau, kad birželio, nes žolynai, gėlės, ežeras, lieptas, dar šiek tiek vasaros audros, kai sėdi palėpėj su kakavos puodeliu ir knyga. Bet ne likusi vasara, kaip dabar - keipulys.
Kita vertus, galbūt aš - rudens žmogus. To rudens, kuris spalvotas, nebekarštas, toks tvarkingas tvarkingas, švarus, pasitempęs, atsinaujinęs.
O gal - žiemos? Šaltos ir spengiančios, priverstos sniego, apkūtotos iki nosies.
Bet juk ir pavasario. Gaivaus, žalsvo, įkvepiančio.
Nebežinau, turbūt - visų keturių.