Kinų kalbos DUK: kompiuteriai
Užrašysiu juodu ant balto tai, ko žmonės labai dažnai klausia (nors šviečiasi, kad jau kažkada rašiau): kaip į kompiuterį suvedamas kiniškas tekstas? Ar kinai turi diiiidelę klaviatūrą su visais hieroglifais?
Atsakymas: ne. Klaviatūra tokia pati / panaši kaip mūsiškė. Taip yra todėl, kad kinų (beje, japonų principas tas pats) kalba turi standartinę romanizacijos, t.y. kiniškų garsų užrašymo lotyniškomis raidėmis, sistemą, vadinamą Hanyu pinyin, arba tiesiog, liaudiškai tariant, "pinjinu". Pinjinu yra užrašomas standartinis (t.y. ne dialektinis) tarimas, taigi jis naudojamas, mokyklose vaikus mokant bendrinės kinų kalbos tarties.
Toliau. Vienas kinų hieroglifas atitinka vieną skiemenį. Iš viso kinų kalboje yra ~400 galimų skiemenų, t.y. visus galimus skiemenis galima sudėti į tokią ne per didelę lentelę. Galbūt teko girdėti, kad kinų kalba yra toninė, t.y. tie minėtieji skiemenys gali būti ištarti keturiais skirtingais būdais (iš tiesų penkiais: kai kurie gali būti ištarti neutraliai, be tono). Ne visi skiemenys turi visus keturis tonus, bet sakykim, kad su visais tonais skirtingų skiemenų išeitų virš tūkstančio. Tai štai, kai tekstas vedamas į kompiuterį, yra suvedamas skiemens tarimo užrašymas lotyniškomis raidėmis, pvz. qing. Kai kuriose įvesties sistemose prie raidžių dar gali būti iš karto prirašomas tono numeris, pvz. jei mums reikia "aiškumo, švarumo", tai rašysime qing1, nes tai yra skiemuo, tariamas pirmu tonu, o jei reikia "meilės, jausmų", tai rašysime qing2 (bet tą jau seniai teko daryt... pastaruoju metu vedu visai be tonų). Kai įvedamas skiemuo, iššoka nedidelė lentelė, kurioje išdėstyti hieroglifai, tariami kaip qing:
Dabar aš galiu paspausti man reikiamo hieroglifo numeriuką (jei reiks "aiškumo", spausiu 2, jei "meilės" - 3) arba tiesiog nekreipti dėmesio ir rašyti sakinį toliau. Kompiuteris pats man parinks variantus, kurie jam atrodys tinkami. Man teliks grįžti ir pasitaisyti tuos rašmenis, kurie buvo automatiniu būdu buvo parinkti netinkamai (o tai iš tiesų vargina, ir todėl spausdinti kiniškai reikia įgūdžių).
Jei suvedu iškart du skiemenis, man gali pasiūlyti visą žodį:
Pvz. čia suvedžiau "qingchu", pirmuoju numeriu siūlo dažniau vartojamą žodį "aiškus", antru numeriu - panašiai (tik kitais tonais) tariamą, tačiau gal ne tokį dažną žodį "pašalinti". Kompiuteris taip pat mokosi: pvz. aš dažnai naudoju žodį 科幻, reiškiantį mokslinę fantastiką. Ilgainiui kompiuteris išmoksta, kad jį reikia siūlyti pirmuoju numeriu, t.y. parinkti automatiškai (bet kartais ta jo atmintis nusimuša, ir tada labai nervina). Atmintyje taip pat gali būti įvairių dažnai vartojamų frazių, pvz. jiushishuo, šnekamosios kalbos posakis, reiškiantis daugmaž "ta prasme":
Štai ir viskas. Tiesa, įvesties sistemų yra įvairių. Taivanyje naudojamos įvesties sistemos pagal fonetinę bopomofo abėcėlę, kuri grįsta ne lotyniškais rašmenimis. Taip pat yra įvestis pagal hieroglifų brūkšnelius: tam tikri klavišai atitinka tam tikrus kaligrafinius brūkšnius. Šia sistema dažniau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie nelabai tvirtai moka lotyniškąją perrašą, jiems lengviau orientuotis pagal rašybą.
Atsakymas: ne. Klaviatūra tokia pati / panaši kaip mūsiškė. Taip yra todėl, kad kinų (beje, japonų principas tas pats) kalba turi standartinę romanizacijos, t.y. kiniškų garsų užrašymo lotyniškomis raidėmis, sistemą, vadinamą Hanyu pinyin, arba tiesiog, liaudiškai tariant, "pinjinu". Pinjinu yra užrašomas standartinis (t.y. ne dialektinis) tarimas, taigi jis naudojamas, mokyklose vaikus mokant bendrinės kinų kalbos tarties.
Toliau. Vienas kinų hieroglifas atitinka vieną skiemenį. Iš viso kinų kalboje yra ~400 galimų skiemenų, t.y. visus galimus skiemenis galima sudėti į tokią ne per didelę lentelę. Galbūt teko girdėti, kad kinų kalba yra toninė, t.y. tie minėtieji skiemenys gali būti ištarti keturiais skirtingais būdais (iš tiesų penkiais: kai kurie gali būti ištarti neutraliai, be tono). Ne visi skiemenys turi visus keturis tonus, bet sakykim, kad su visais tonais skirtingų skiemenų išeitų virš tūkstančio. Tai štai, kai tekstas vedamas į kompiuterį, yra suvedamas skiemens tarimo užrašymas lotyniškomis raidėmis, pvz. qing. Kai kuriose įvesties sistemose prie raidžių dar gali būti iš karto prirašomas tono numeris, pvz. jei mums reikia "aiškumo, švarumo", tai rašysime qing1, nes tai yra skiemuo, tariamas pirmu tonu, o jei reikia "meilės, jausmų", tai rašysime qing2 (bet tą jau seniai teko daryt... pastaruoju metu vedu visai be tonų). Kai įvedamas skiemuo, iššoka nedidelė lentelė, kurioje išdėstyti hieroglifai, tariami kaip qing:
Dabar aš galiu paspausti man reikiamo hieroglifo numeriuką (jei reiks "aiškumo", spausiu 2, jei "meilės" - 3) arba tiesiog nekreipti dėmesio ir rašyti sakinį toliau. Kompiuteris pats man parinks variantus, kurie jam atrodys tinkami. Man teliks grįžti ir pasitaisyti tuos rašmenis, kurie buvo automatiniu būdu buvo parinkti netinkamai (o tai iš tiesų vargina, ir todėl spausdinti kiniškai reikia įgūdžių).
Jei suvedu iškart du skiemenis, man gali pasiūlyti visą žodį:
Pvz. čia suvedžiau "qingchu", pirmuoju numeriu siūlo dažniau vartojamą žodį "aiškus", antru numeriu - panašiai (tik kitais tonais) tariamą, tačiau gal ne tokį dažną žodį "pašalinti". Kompiuteris taip pat mokosi: pvz. aš dažnai naudoju žodį 科幻, reiškiantį mokslinę fantastiką. Ilgainiui kompiuteris išmoksta, kad jį reikia siūlyti pirmuoju numeriu, t.y. parinkti automatiškai (bet kartais ta jo atmintis nusimuša, ir tada labai nervina). Atmintyje taip pat gali būti įvairių dažnai vartojamų frazių, pvz. jiushishuo, šnekamosios kalbos posakis, reiškiantis daugmaž "ta prasme":
Štai ir viskas. Tiesa, įvesties sistemų yra įvairių. Taivanyje naudojamos įvesties sistemos pagal fonetinę bopomofo abėcėlę, kuri grįsta ne lotyniškais rašmenimis. Taip pat yra įvestis pagal hieroglifų brūkšnelius: tam tikri klavišai atitinka tam tikrus kaligrafinius brūkšnius. Šia sistema dažniau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie nelabai tvirtai moka lotyniškąją perrašą, jiems lengviau orientuotis pagal rašybą.