Wang Shuo
Šiąnakt sapnavau Narniją.
Vakar griuvau į lovą kaip negyva, net makiažą patingėjau nusivalyt, baisus galvos skausmas, giedu sau per choro repeticiją ir galvoju, iš kur šitas nuovargis, juk praeitą naktį net devynias valandas miegota, ir štai - naktį susapnavau Narniją. Matyt, kinų modernizmo perteklius galvoje.
Pritempinėju paskutinį rašinį, šįkart apie Wang Shuo apysaką Wanzhu (angliško vertimo nėra, pavadinimas verčiamas įvairiai: Masters of Mischief, The Troubleshooters, The Operators). Apysaka perskaityta du kartus, analizės trajektorija aiški, bet reikia išlaužti ką nors protingo, rasti krūvelę antrinių šaltinių ir t.t. Štai tau ir galvos skausmas. Tačiau Wang Shuo - visiškas genijus. Sakyčiau, iš kinų literatūros būtent Wang Shuo, taip pat Su Tong kūriniai mane iš tiesų kabina. Pradėjau skaityti šiek tiek Wang Anyi, irgi, atrodo, neblogai. Tačiau nežinia, ar Wang Shuo kūryba pasirodytų tokia pat taikli, šmaikšti ir žaisminga nežinančiam jos konteksto.
Iki šiol perskaičiau vieną romaną (Please don't call me human, vertimas, org. 千万不要把我当人) ir vieną apysaką (aukščiau minėtą), tačiau pagal Wang Shuo kūrinius sukurta nemažai puikių filmų, tarp jų - ir tas pats Wanzhu (būtent dėl jo užsimaniau perskaityti apysaką ir pasirinkau ją rašiniui) bei pora mano mėgstamiausių filmų (kiniškų ir apskritai): Gyvenimas saulės atokaitoje ir Gražu pažiūrėti (pastarąjį romaną kaip tik parsivežiau iš Pekino). Į anglų kalbą taip pat yra išverstas romanas Playing for thrills.
Wang Shuo išgarsėjo tuo, kad vienas pirmųjų padarė iš savęs rašytoją-verslininką-žvaigždę. Buvo ir kitų, 9deš. pabaigoje pradėjusių kurti rašytojiškus prekės ženklus, bet Wang Shuo ant scenos išsilaikė gerokai ilgiau. Wang Shuo priklauso tai kartai, kuri Kultūrinę Revoliuciją matė iš šono, nes buvo dar per maži, kad joje dalyvautų. Pats Wang Shuo priklausė privilegijuotai grupei: gyveno armijos mikrorajone ir, kiek paaugęs, pajuto, kokia puikia erdve siausti tapo per Kultūrinę Revoliuciją ištuštėjęs miestas. Savo kūryboje, kuri pradėta spausdinti 9deš. viduryje, Wang Shuo dažnai rašo apie tokius "palaidūnus" (pizi, liumang, wanzhu), kurie vaikystėje patirtos laisvės neatsisako ir į Kiniją atėjus naujiems reformų laikams.
Wang Shuo kūryba pilna hiperbolizavimo, satyros, parodijos, jo rašymo stilius laisvas ir itin žodingas. Wang Shuo išgarsėjo savo personažų naudojamu Pekino gatvės žargonu, tad jo kūrinius skaityti ne taip paprasta, bet užtat koks malonumas! Pavyzdžiui, apysakoje Wanzhu personažai užsiima 砍 - "bazarinimu". Tai, kaip rašo Geremie Barme, yra sugebėjimas kalbėti, pliurpti, žodžio kišenėje neieškoti, kalbėjimas kaip laisvalaikio užsiėmimas. Barme pacituoja populiarų posakį iš tų laikų" 十亿人民九亿砍，还有一亿在发展: "Iš milijardo liaudies devyni šimtai milijonų bazarina, o likęs šimtas milijonų užsiima vystymusi". Arba sunkiai išverčiamas žodelytis 玩... Ne viena kultinė Wang Shuo herojų frazė vėliau atsidūrė ant 10deš.pr. Kinijos miestuose išpopuliarėjusių marškinėlių su šmaikščiais, kartais ir politizuotais užrašais.
1992m. Wang Shuo tapo pirmuoju jaunu rašytoju, išleidusiu savo "rinktinius raštus". Jie tapo absoliučiu bestseleriu ir sudarė precedentą kitiems rašytojams siekti panašaus žvaigždės statuso.
Vakar griuvau į lovą kaip negyva, net makiažą patingėjau nusivalyt, baisus galvos skausmas, giedu sau per choro repeticiją ir galvoju, iš kur šitas nuovargis, juk praeitą naktį net devynias valandas miegota, ir štai - naktį susapnavau Narniją. Matyt, kinų modernizmo perteklius galvoje.
Pritempinėju paskutinį rašinį, šįkart apie Wang Shuo apysaką Wanzhu (angliško vertimo nėra, pavadinimas verčiamas įvairiai: Masters of Mischief, The Troubleshooters, The Operators). Apysaka perskaityta du kartus, analizės trajektorija aiški, bet reikia išlaužti ką nors protingo, rasti krūvelę antrinių šaltinių ir t.t. Štai tau ir galvos skausmas. Tačiau Wang Shuo - visiškas genijus. Sakyčiau, iš kinų literatūros būtent Wang Shuo, taip pat Su Tong kūriniai mane iš tiesų kabina. Pradėjau skaityti šiek tiek Wang Anyi, irgi, atrodo, neblogai. Tačiau nežinia, ar Wang Shuo kūryba pasirodytų tokia pat taikli, šmaikšti ir žaisminga nežinančiam jos konteksto.
Iki šiol perskaičiau vieną romaną (Please don't call me human, vertimas, org. 千万不要把我当人) ir vieną apysaką (aukščiau minėtą), tačiau pagal Wang Shuo kūrinius sukurta nemažai puikių filmų, tarp jų - ir tas pats Wanzhu (būtent dėl jo užsimaniau perskaityti apysaką ir pasirinkau ją rašiniui) bei pora mano mėgstamiausių filmų (kiniškų ir apskritai): Gyvenimas saulės atokaitoje ir Gražu pažiūrėti (pastarąjį romaną kaip tik parsivežiau iš Pekino). Į anglų kalbą taip pat yra išverstas romanas Playing for thrills.
Wang Shuo išgarsėjo tuo, kad vienas pirmųjų padarė iš savęs rašytoją-verslininką-žvaigždę. Buvo ir kitų, 9deš. pabaigoje pradėjusių kurti rašytojiškus prekės ženklus, bet Wang Shuo ant scenos išsilaikė gerokai ilgiau. Wang Shuo priklauso tai kartai, kuri Kultūrinę Revoliuciją matė iš šono, nes buvo dar per maži, kad joje dalyvautų. Pats Wang Shuo priklausė privilegijuotai grupei: gyveno armijos mikrorajone ir, kiek paaugęs, pajuto, kokia puikia erdve siausti tapo per Kultūrinę Revoliuciją ištuštėjęs miestas. Savo kūryboje, kuri pradėta spausdinti 9deš. viduryje, Wang Shuo dažnai rašo apie tokius "palaidūnus" (pizi, liumang, wanzhu), kurie vaikystėje patirtos laisvės neatsisako ir į Kiniją atėjus naujiems reformų laikams.
Wang Shuo kūryba pilna hiperbolizavimo, satyros, parodijos, jo rašymo stilius laisvas ir itin žodingas. Wang Shuo išgarsėjo savo personažų naudojamu Pekino gatvės žargonu, tad jo kūrinius skaityti ne taip paprasta, bet užtat koks malonumas! Pavyzdžiui, apysakoje Wanzhu personažai užsiima 砍 - "bazarinimu". Tai, kaip rašo Geremie Barme, yra sugebėjimas kalbėti, pliurpti, žodžio kišenėje neieškoti, kalbėjimas kaip laisvalaikio užsiėmimas. Barme pacituoja populiarų posakį iš tų laikų" 十亿人民九亿砍，还有一亿在发展: "Iš milijardo liaudies devyni šimtai milijonų bazarina, o likęs šimtas milijonų užsiima vystymusi". Arba sunkiai išverčiamas žodelytis 玩... Ne viena kultinė Wang Shuo herojų frazė vėliau atsidūrė ant 10deš.pr. Kinijos miestuose išpopuliarėjusių marškinėlių su šmaikščiais, kartais ir politizuotais užrašais.
1992m. Wang Shuo tapo pirmuoju jaunu rašytoju, išleidusiu savo "rinktinius raštus". Jie tapo absoliučiu bestseleriu ir sudarė precedentą kitiems rašytojams siekti panašaus žvaigždės statuso.