(no subject)

[starlin_elvea]

Dai Wangshu (1905-1950)
Lietaus gatvelė

Su popieriniu skėčiu pats vienas
pirmyn atgal per ilgą, ilgą
ir vienišą lietaus gatvelę,
viliuosi sutikti
tokią pat kaip alyvos
sielvartaujančią mergelę.

Jos
spalva kaip alyvų,
kvapas kaip alyvų,
liūdesys kaip alyvų,

lietuje širdgėlauja,
širdgėlauja ir pirmyn atgal;
pirmyn atgal per vienišą lietaus gatvelę,
su popieriniu skėčiu
kaip ir aš,
kaip ir aš
tyliai žengia
abejinga, paliūdusi, niauri.

Ji tyliai prieina,
prieina ir meta
žvilgsnį tarsi atodūsį,

ji praplaukia
lyg sapnas,
lyg sapnas, graudžiai apsiblausus.

Lyg sapne praplaukia,
lyg alyvų kekė
pro mane praplaukia mergelė;
ir tyliai nutolsta, nutolsta
į apirusią pinučių tvorą,
kuria baigiasi lietaus gatvelė.

Širdgilingoj lietaus dainoje
pranyksta jos spalva,
išsisklaido jos kvapas,
išnyksta, net jos
žvilgsnis tarsi atodūsis
ir jos alyvinis liūdesys.

Su popieriniu skėčiu pats vienas
pirmyn atgal per ilgą, ilgą
ir vienišą lietaus gatvelę,
viliuos, kad praplauks
tokia pat kaip alyvos
sielvartaujanti mergelė.
(戴望舒，《雨巷》, 1928)