[Vertimai] Liu Cixin "Mes - fantastai"
Vertimas iš kinų fantastikos rašytojo blogo (įrašas 2006 m., bet rašyta 2001 m.)
Liu Cixin
Mes - fantastai
Mes - iš minios išnyrantis būrys paslaptingų, kitokių nei visi žmonių. Mes šokinėjame tarp ateities ir praeities tarsi blusos, kaip rūkas tvyrom tarp kosmoso ūkų, gebam per akimirksnį atsidurti Visatos pakrašty, mes įlendam į kvarko vidų, plaukiojam žvaigždės branduolyje... Kol kas esame silpnučiai kaip jonvabalio švieselė, niekas mūsų nežino, bet skleidžiamės kaip žolė pavasarį.
Praeito šimtmečio šeštame - devintame dešimtmečiuose mokslinė fantastika Kinijoje pakilimus patyrė dukart, tačiau tuo metu nebuvo aiškios ribos tarp mokslinės fantastikos ir mainstream literatūros, todėl nesusiformavo fantastų1 fandomas tikrąja to žodžio prasme. Devintojo dešimtmečio Kinijoje fantastinė literatūra buvo prislopinta, praktiškai išnyko ir liko pamestinuku vaikeliu tiek mokslui, tiek literatūrai. Neįtikėtina, kad Kinijos fantastų fandomas patyliukais užgimė būtent šiuo laikotarpiu. Mes įsivaikinome šį varganą bemirštantį pamestinuką, pratęsėme jo gyvastį, nukirpome virkštelę, jungusią jį su mokslu bei literatūra, padėjome įgauti savarankišką tapatybę. Tai nutiko praeito šimtmečio dešimto dešimtmečio pradžioje, tuomet fantastų buvo dar labai mažai.
Dabar ateina trečiasis Kinijos fantastikos klestėjimo laikotarpis, mūsų gretos irgi sparčiai gausėja, tačiau palyginus su kitomis bendruomenėmis, žmonių vis dar nedaug. Daugumos mūsų skaitomo žurnalo „Fantastikos pasaulis“ per mėnesį parduodama 400 - 500 tūkst., skaitytojų - apie 1-1,5 mln., atmetus atsitiktinius skaitytojus, galima spėti, kad visoje šalyje fantastikos fanų esama 500-800 tūkst. žmonių. Tarp mūsų netrūksta tokių, kuriems jau apie šešiasdešimt, bet didžioji dauguma - moksleiviai ar studentai.
Mums rūpi Kinijos fantastikos verslas, tikimės, kad jis klestės ir plėsis. Labai daug mūsų skuba skaityti kiekvieną šalyje išleistą naują fantastinę knygą, nekreipdami dėmesio į kūrinio kokybę, skaityti fantastiką jau tapo savotiška pareiga: tuo nepasižymi nė viena kita literatūros rūšis. Šia prasme esame labai panašūs į Kinijos futbolo aistruolius - tik tiek, kad pastarieji retai kada patys išeina į aikštę žaisti futbolo, o štai dauguma fantastų, pasiekę tam tikrą laipsnį, neišvengiamai patys pradeda rašyti fantastiką. Tik vienetams nusišypso laimė savo kūrinius išvysti spaudoje, dauguma publikuojami internete; interneto kavinių prieblandoje po vieną rašmenį, po sakinį spausdiname savuosius fantastinius romanus - kai kurie jų ne trumpesni nei „Karas ir taika“; mes - elektronikos amžiaus trubadūrai.
Bet savo, kaip fandomo narių, tikrąją vidinę prasmę esame išlaikę: fantastika mums - nebe vien literatūros rūšis, o ištisas dvasinis pasaulis, gyvenimo būdas. Esame dvasinis avangardo būrys, nuotykių ieškotojai, mes pirmiau nei kiti apkeliavome įvairiausius ateities pasaulius: kai kurie jų - nuspėjami, kiti gerokai pranoksta žmonijos vystymosi ribas. Mes pradedame nuo tikrovės ir pasklindame į visas puses, siekdami patirti visas galimybes. Panėšime į prie sudėtingos sankryžos stovinčią Alisą, klausiančią Češyro katino, kur pasukti: Češyro katinas paklausia, kur ji nori patekti, Alisa atsiliepia, kad tiks bet kur, tuomet katinas atsako, kad tokiu atveju nėra skirtumo, kurį kelią pasirinkti. Dvidešimt metų iki įsivažiuojant klonavimo technologijoms, fantastikos pasaulyje jau buvome turėję dvidešimt keturis mažus hitleriukus, dabar mus domina iš jėgos laukų ir spinduliuotės atsirandanti gyvybė2. Dvigubai anksčiau nei tarp plačiųjų masių paplito žinios apie nanotechnologijas, fantastikos pasaulyje jau egzistavo begaliniais žmogaus kraujagyslių koridoriais klajojantys nanolaiveliai, o šiandien mes jau svarstome, ar negali būti taip, kad kiekviena elementarioji dalelė - tai ištisa Visata su miriadais galaktikų; o gal mūsiškė Visata tėra elementarioji dalelė. Kai stovime priešais laikraščių kioską ir renkamės tarp penkis juanius kainuojančio „Fantastikos pasaulio“ ir pusryčių, mintimis ir dvasia persikeliame į visko pertekusį pasaulį, kur kiekvienai šeimai priklauso visa planeta. Kai „kalame“ artėjant sesijai, tuo pat metu ieškodami nuotykių klajojame jau kitos dvasinės Visatos gilumoje, už dešimčių milijardų šviesmečių. Fantasto dvasinis pasaulis - tai ne mokslininko pasaulis, mokslas savo antenomis šito pasaulio niekad neužčiuops. Tai ir ne filosofo pasaulis - mūsiškis daug šviežesnis ir gyvesnis. Tuo labiau - ne mitologijos pasaulis: fantasto pasaulyje visa kas turi potenciją kada nors ateityje tapti tikrove, o gal jau ir egzistuoja kur nors tolimame Visatos pakraštyje.
Bet mes - kitokie nei visi, žmonės mūsų nemėgsta. Tie, kurie pirmieji išeina pro mokyklos vartus į visuomenę, iškart pajunta juos nužvelgiančius kitokybės žvilgsnius. Šiame vis labiau ir labiau tikrovę garbinančiame pasaulyje vaizduotę mėgstančiųjų iš visos širdies nekenčia. Mums belieka imti ir pasislėpti normalybės kiaute.
Mūsų fandomas dabar silpnas, bet smarkiai klys tie, kurie sugalvos jį nuvertinti. Fandomo vaikai ir jaunimas dabar auga, tarp mūsų jau yra Pekino universiteto magistrų, Qinghua universiteto3 daktarų. Dar svarbiau tai, kad visuomenėje išsiskiriame dinamišku idėjų vystymu: tai, kas jums atrodo kaip stulbinantys atradimai, mums tėra nuvalkiotos klišės. Mes geriausiai iš visų pasiruošę priimti atplūstančias ateities idėjas, mes, stovėdami pirm visko, nekantriai laukiame, kol pasaulis prisivys, o tuomet jau sukursime naujų stulbinamų dalykų, kad tie užplūstų pasaulį.
Tai tokie mes, fantastai - žmonės iš ateities.
2001.11.10 Niangziguan
-----
1 - Visur tekste yra terminas „mokslinė fantastika“ (科幻), bet kad būtų paprasčiau, toliau verčiu tiesiog „fantastika“, „fantastai“.
2 - Prisipažįstu, kad neturiu žalio supratimo, ką šita sakinio dalis turėtų reikšti. Prie ko čia gyvybė (生命 - arba “gyvenimas”) ir ką turėtų reikšt 立场和光 - “jėgos laukas ir spindulys/iai/????“ Žaluma. Hitleriukai, beje, irgi mįslė. Gal kas žino, iš kokio kūrinio čia galėtų būti paimta?
3 - Pekino u., Qinghua u. - prestižiškiausi Kinijos universitetai.