Šiaurės Korėja ir kt.
Prisiruošiau apsilankyti parodoje "Nežinomas Šiaurės Korėjos menas". Kadangi ne per daug išmanau tapybą, tikrai negaliu įvertinti... Iš to, ką žinau apie kinų ir japonų peizažinę tapybą, sugebėjau padaryti išvadą, kad šitie korėjietiški peizažai daug labiau pergrūsti, dažnai net visa paveikslo erdvė užpildyta. Dalis tapinių, atleiskite, pasirodė panašūs į Pilies gatvės meną, bet gal aš čia tiesiog nemoku įvertinti. Patiko tie dideli su uolom, tie su žiema ir su geltonais rudeniniais lapais pora... Taip pat šokėjai, besipuikuojantys plakate. Na, ir darbininkas su neaiškia geležim rankoj :)
Labiau masina, aišku, pats faktas, kad tai - paveikslai iš uždarosios Šiaurės Korėjos. Ko gero, pati paslaptingiausia valstybė pasaulyje, o uždraustas vaisius visada įdomesnis. Ne per seniausiai mačiau per Discovery (NatGeo?) laidą su filmuota medžiaga iš Š. Korėjos. Žiūrėjau ir negalėjau akių atplėšt - tikrai unikalūs kadrai. Užsieniečio gydytojo išoperuoti ir praregėję korėjiečiai lankstosi prieš Kim Ir Seno portretą... pilkos gatvės... kažkokie laukai... Ypač įspūdingas reportažas iš pasienio zonos, kur per dešimtį metrų vieni nuo kitų stovi Šiaurės ir Pietų Korėjų kareiviai (prie pastarųjų, regis, ir amerikiečių buvo), tačiau bendrauja tik telefonu arba tik specialiame kambarėlyje, į kurį šiauriečiai labai nenoriai eina. Abi pusės nuolatos viena kitą stebi.
Dar Taikomosios dailės muziejuje ekspozicija, skirta d.k./kar. Aleksandrui. Perskaičiau visus stendus ir supratau, kaip daug pamiršau iš to, ką mokiausi mokykloje. Matematika tai suprantama - nenaudoju, tai ir pamirštu. Bet istorijos šimtuko gaila ir gėda... Planavau, kad jei po bakalauro liksiu Lietuvoj, baigsiu gidų kursus ir derinsiu gidavimą su vertėjavimu ar kitu darbu. Ir dabar planuoju - bet dabar supratau, kad ne vien dėl karjeros, o ir visų pirma dėl savęs reikėtų tą istoriją pasikartoti. Juk yra taip daug kuo didžiuotis/baisėtis/grožėtis. Įdomiausia, aišku, ne visokios Melniko sutartys, o kasdienis gyvenimas ir bendra tų laikų atmosfera. Nebuvau susimąsčius, kad Aleksandras gyveno gotikos-renesanso sandūroje, nežinojau, kad tai jo laikais didieji kunigaikščiai persikraustė iš Aukštutinės pilies į Žemutinę (bet užtat pamenu įdomų faktą, kad Žygimanto Augusto laikais Žemutinės pilies kieme vaikštinėdavo visokie egzotiniai paukščiai ir žvėrys :)) Man regis, kai tik atvažiuos koks pažįstamas užsienietis (jau nusimato :)), reiks prisiplakti ir mauti bent jau į Katedros požemius.
Labiau masina, aišku, pats faktas, kad tai - paveikslai iš uždarosios Šiaurės Korėjos. Ko gero, pati paslaptingiausia valstybė pasaulyje, o uždraustas vaisius visada įdomesnis. Ne per seniausiai mačiau per Discovery (NatGeo?) laidą su filmuota medžiaga iš Š. Korėjos. Žiūrėjau ir negalėjau akių atplėšt - tikrai unikalūs kadrai. Užsieniečio gydytojo išoperuoti ir praregėję korėjiečiai lankstosi prieš Kim Ir Seno portretą... pilkos gatvės... kažkokie laukai... Ypač įspūdingas reportažas iš pasienio zonos, kur per dešimtį metrų vieni nuo kitų stovi Šiaurės ir Pietų Korėjų kareiviai (prie pastarųjų, regis, ir amerikiečių buvo), tačiau bendrauja tik telefonu arba tik specialiame kambarėlyje, į kurį šiauriečiai labai nenoriai eina. Abi pusės nuolatos viena kitą stebi.
Dar Taikomosios dailės muziejuje ekspozicija, skirta d.k./kar. Aleksandrui. Perskaičiau visus stendus ir supratau, kaip daug pamiršau iš to, ką mokiausi mokykloje. Matematika tai suprantama - nenaudoju, tai ir pamirštu. Bet istorijos šimtuko gaila ir gėda... Planavau, kad jei po bakalauro liksiu Lietuvoj, baigsiu gidų kursus ir derinsiu gidavimą su vertėjavimu ar kitu darbu. Ir dabar planuoju - bet dabar supratau, kad ne vien dėl karjeros, o ir visų pirma dėl savęs reikėtų tą istoriją pasikartoti. Juk yra taip daug kuo didžiuotis/baisėtis/grožėtis. Įdomiausia, aišku, ne visokios Melniko sutartys, o kasdienis gyvenimas ir bendra tų laikų atmosfera. Nebuvau susimąsčius, kad Aleksandras gyveno gotikos-renesanso sandūroje, nežinojau, kad tai jo laikais didieji kunigaikščiai persikraustė iš Aukštutinės pilies į Žemutinę (bet užtat pamenu įdomų faktą, kad Žygimanto Augusto laikais Žemutinės pilies kieme vaikštinėdavo visokie egzotiniai paukščiai ir žvėrys :)) Man regis, kai tik atvažiuos koks pažįstamas užsienietis (jau nusimato :)), reiks prisiplakti ir mauti bent jau į Katedros požemius.