subjektyvu
Amžina taisyklė, kad rimtus darbus reikia baigti iki kada prasideda pavasaris, nes kitaip susikaupti - nė pro kur. Šiandien teištvėriau pusantros valandos bibliotekoje, vis tiek nesupratau, ar tikrai būtina taip sudėtingai samprotauti apie kino semiotiką ir panašius dalykus, taigi išėjau ir suspėjau nusipirkt paskutinį bilietą į ketvirtadienio "Skafandrą ir drugelį" Skalvijoj. Na, pristatomų vietų dar liko.
Ir parašiau šiandien (kol kas) tik pora pastraipų. Mat priėjau prie tokios bjaurios vietos, kur noriu nenoriu turiu atpasakot vieno kiniško straipsnio turinį, o jisai pergrūstas Lacano terminologija, taigi, kad galėčiau straipsnį sukramtyt, turiu pasikliaut teta Gūgle, susirast termino tikslų vertimą į anglų kalbą, tuomet kreiptis į tetą Vikipediją, kuri paporina dar ir apie prancūzišką to termino atitikmenį, o paskui dar, žinoma, reikia suprasti, apie kokią velniavą tas Lacanas beigi straipsnio autorė kalbėjo, atsirinkti, ką paminėti ir kaip suformuluoti tą pragarą lietuviškai. Na taip, kalbėdama apie šeimos įvaizdžius kine psichoanalizės neišvengsiu... deja: nes nors ir daugmaž suvokiu viso to kosmoso esmę, bet nesu priaugus iki jo ir tikrai negaliu švaistytis į kairę ir į dešinę rašto darbe. Žynocia, malonu, kai vis tik supranti, ką rašai. Nieko, įveiksiu pirmą dalį, gal sklandžiau po to eisis, nes mažiau straipsnius tikrint reikės, daugiau kliautis savo galva ir analizuoti filmus.
Be kita ko, anaiptol paslaugiai priminė, kad bus Lituaniconas, o aš savo ruožtu prisiminiau, kad pasižadėjau paruošt jam diskusiją, todėl vis užmetu akį į kokį nors filmuką apie išprotėjusius trekkius. Žaaavinga.
Ir parašiau šiandien (kol kas) tik pora pastraipų. Mat priėjau prie tokios bjaurios vietos, kur noriu nenoriu turiu atpasakot vieno kiniško straipsnio turinį, o jisai pergrūstas Lacano terminologija, taigi, kad galėčiau straipsnį sukramtyt, turiu pasikliaut teta Gūgle, susirast termino tikslų vertimą į anglų kalbą, tuomet kreiptis į tetą Vikipediją, kuri paporina dar ir apie prancūzišką to termino atitikmenį, o paskui dar, žinoma, reikia suprasti, apie kokią velniavą tas Lacanas beigi straipsnio autorė kalbėjo, atsirinkti, ką paminėti ir kaip suformuluoti tą pragarą lietuviškai. Na taip, kalbėdama apie šeimos įvaizdžius kine psichoanalizės neišvengsiu... deja: nes nors ir daugmaž suvokiu viso to kosmoso esmę, bet nesu priaugus iki jo ir tikrai negaliu švaistytis į kairę ir į dešinę rašto darbe. Žynocia, malonu, kai vis tik supranti, ką rašai. Nieko, įveiksiu pirmą dalį, gal sklandžiau po to eisis, nes mažiau straipsnius tikrint reikės, daugiau kliautis savo galva ir analizuoti filmus.
Be kita ko, anaiptol paslaugiai priminė, kad bus Lituaniconas, o aš savo ruožtu prisiminiau, kad pasižadėjau paruošt jam diskusiją, todėl vis užmetu akį į kokį nors filmuką apie išprotėjusius trekkius. Žaaavinga.