2,000,000,000,000 eurų (2 trln., jeigu ką :) kaina
12 proc. buvusios Vakarų Vokietijos žamėse gyvenančių vokiečių pasisakytų už tai, kad Berlyno siena būtų atstatyta. Tokios pačios nuomonės - 13 proc. rytinėse šalies žemėse (t. y. buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje) gyvenančių piliečių. Čia praėjus lygiai dviem dešimtims metų po to, kai Berlyno siena griuvo kaip paskutinis ir svarbiausias Šaltojo karo simbolis ir komunistinio lagerio Rytų Europoje forpostas.
Šiandieniniame Berlyne ieškant ano simbolio likučių reikia neblogai paplušėti. Tačiau sugriauti sieną smegeninėje reikia ypatingų ir, ko gero, kol kas nežinomų vaistų. Paskutinįsyk Berlyne buvau š. m. gegužės pirmąją. Sėdėjau šalia Brandenburgo vartų su bokalu alaus ir klausiausi ugningų vokiečių kairiųjų surengtos gegužinės oratorių kalbų istorinėje sostinės vietoje suręstoje pakyloje. Ant jos vietos rado socialdemokratai ir buvusios Vieningosios Vokietijos socialistų partijos palikuonys - "Kairieji" (Die Linke, prieš tai vadinęsi PDS - Partei der Demokratischen Sozialismus) ir kairiosiso pakraipos profsąjungos.
Aha, dar toje sociologinėje apklausoje (Leipziger Volkszeitung) 49 proc. Rytų Vokietijos žemėse gyvenančių vokiečių sako maną, jog teisingumo po Vokietijų suvienijimo tapo mažiau. Matyt, tasai teisingumas su Ulbrichtu, Honeckeriu, padalytomis šeimomis, represijomis ir šimtais tūkstančių Stasi skundikų jiems atrodo tikresnis.
Prieš ketverius metus kartu su kolegomis būdamas Berlyne klausiau įvairių politologų, kiek vokiečiams kainavo šalies suvienijimas. Gavau atsakymą: 2005-aisiais ši kaina siekė 1 400 tūkstančių milijardų eurų (dabar, ko gero, ir visus du tūkst.). Tai investicijos į ekonomiką, socialinę infrastruktūrą, pensijų sistemai išlyginti, perkeliant sostinę iš Bonos į Berlyną, etc. Pamenu, jog iš nuostabos atsiverčiau bloknotą ir padariau iki šiol išlikusį įrašą:
1400 mlrd. arba 1,4 trln. arba 1,400,000,000,000.
2 trln. eurų - tai suma, apie kurią buvo kalbama šių metų pradžioje įvykusiame Davoso forume, kaip apie reikalingą viso pasaulio finansų sistemai atgaivinti. Turint galvoje, jog tiek BVP Lietuva sukurs dar labai negreit, vokiečių galvose ūžaujantys komunistiniai vėjai kelia šiokią tokią neviltį.
Šiandieniniame Berlyne ieškant ano simbolio likučių reikia neblogai paplušėti. Tačiau sugriauti sieną smegeninėje reikia ypatingų ir, ko gero, kol kas nežinomų vaistų. Paskutinįsyk Berlyne buvau š. m. gegužės pirmąją. Sėdėjau šalia Brandenburgo vartų su bokalu alaus ir klausiausi ugningų vokiečių kairiųjų surengtos gegužinės oratorių kalbų istorinėje sostinės vietoje suręstoje pakyloje. Ant jos vietos rado socialdemokratai ir buvusios Vieningosios Vokietijos socialistų partijos palikuonys - "Kairieji" (Die Linke, prieš tai vadinęsi PDS - Partei der Demokratischen Sozialismus) ir kairiosiso pakraipos profsąjungos.
Aha, dar toje sociologinėje apklausoje (Leipziger Volkszeitung) 49 proc. Rytų Vokietijos žemėse gyvenančių vokiečių sako maną, jog teisingumo po Vokietijų suvienijimo tapo mažiau. Matyt, tasai teisingumas su Ulbrichtu, Honeckeriu, padalytomis šeimomis, represijomis ir šimtais tūkstančių Stasi skundikų jiems atrodo tikresnis.
Prieš ketverius metus kartu su kolegomis būdamas Berlyne klausiau įvairių politologų, kiek vokiečiams kainavo šalies suvienijimas. Gavau atsakymą: 2005-aisiais ši kaina siekė 1 400 tūkstančių milijardų eurų (dabar, ko gero, ir visus du tūkst.). Tai investicijos į ekonomiką, socialinę infrastruktūrą, pensijų sistemai išlyginti, perkeliant sostinę iš Bonos į Berlyną, etc. Pamenu, jog iš nuostabos atsiverčiau bloknotą ir padariau iki šiol išlikusį įrašą:
1400 mlrd. arba 1,4 trln. arba 1,400,000,000,000.
2 trln. eurų - tai suma, apie kurią buvo kalbama šių metų pradžioje įvykusiame Davoso forume, kaip apie reikalingą viso pasaulio finansų sistemai atgaivinti. Turint galvoje, jog tiek BVP Lietuva sukurs dar labai negreit, vokiečių galvose ūžaujantys komunistiniai vėjai kelia šiokią tokią neviltį.