Papasakokite man apie "permainų planą"
Iš principo niekuo geru nekvepia, kada valdančiosios partijos nariai ima vienas kitam taip patikti. Arba kada ima vienas kitą cituoti. Praėjusią ir šią savaitę it iš gausybės rago pasipylus alternatyvioms "antikrizinėms", tačiau skirtingos politinės autorystės programoms (po "Made in Darbo partija" radosi dar ir socialdemokratų, be to kažkokias programines kalbas ėmė artikuliuoti "Tvarka ir teisingumas"), krikdemų atstovai (premjeras A. Kubilius, Ūkio ministras D. Kreivys ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas V. Matuzas) buvo nuobodžiai vieningi.
Tezė Nr. 1: Lietuvos ūkio augimas III š. m. ketvirtį tiesiog proporcingai provokuoja politinės konkurencijos protrūkį;
nes
Tezė Nr. 2: kada pakvimpa gausėjančiais viešaisiais pinigais, iš politinio letargo pabunda tie, kurie juos paprastai mėgsta įsisavinti.
Iš principo ir viena, ir kita tezė - netoli nuo tiesos. Tačiau tai būtų pati banaliausia ir lengviausiai išsprendžiama problema. Vis dėlto gali būti ir taip, kad "programų protrūkio" ištakos slypi giliau. Viena vertus, detaliau išstudijavus 2010 metų valstybės biudžeto projektą, neįmanoma atpažinti dabartinės valdančiosios koalicijos (ši politinė dimensija vis labiau praranda savo kontūrus) prioritetų ir kitų metų darbotvarkės. Kitaip tariant, alternatyviosios programos gali rastis ne tik gausėjant viešųjų pinigų (kuo galima pagrįstai abejoti), bet ir dėl tam tikro programinių krypčių vakuumo.
Rodos, panašiai dabar sukanka lygiai vieneri metai nuo tada, kai A. Kubilius konkrečių dalykų visiems, įvairiomis formuluotėmis, su šypsenomis ir be jų, TV studijose ir prie kavos puodelio klAusiusiems žurnalistams pasakojo apie "permainų planą". 2009-ųjų pabaigoje kyla noras paklausti: what the deal was that? Taiklią versiją, veik į dešimtuką radau ABC laidų vedėjo Billo Maherio bloge, nors ir visai kita tema.
http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=4108