Brokdarių statybos stilius
Įsivaizduoju, jog inžinierinė tokių perdengimus "nešančiųjų" metalo sienų idėja - tam tikro atsparumo metalo profiliai, išlankstyti specialia konfigūracija, turėtų būti pigesnis, tačiau tvirtumo savybėmis gelžbetoniui niekuo nenusileidžiantis konstrukcijos variantas. Įsivaizduoju, nes įvairių "mandrų" technologijų požiūriu esu visiškas paukščio protas.
Tačiau prieš keletą dienų keliaudamas požemine perėja iš "Panoramos" komplekso pagalvojau: kas lieka iš genialios inžinieriaus idėjos jai patekus į brokdario rankas. Kiekviena inžinieriaus idėja, mano požiūriu, paprastai būna estetiška. Tol, kol jos įgyvendinti nesiima koks nors "specialistas", kuris taip niekada nekreivazotų montuodamas savo nuosavo namo sienos. O pamatęs tokį darbo rezultatą tuojau pultų savo kolegoms kapoti rankas.
Ko gero specialistas pasakytų, jog kreivos metalinės sijos niekuo negresia požemine perėja vaikštantiems piliečiams. Jeigu taip, tai kodėl visų kitų pastatų Vilniuje, kitur sienos nemūrijamos, nemontuojamos tokiu būdu: siena siena pakrypusi į dešinę, stogas - kairę, dumtraukis į šoną.
Gal čia neatrastas Vilniaus architektūros stilius, kurį galėtume oficialiai įteisinti, be to milijonus turistų čia, ES užkampį ta proga užsivežtume. Ekskursijos tema: lietuviškai išniekintos, tačiau grėsmės sauumui nekeliančios ir tebefunkcionuojančios inžinierinės technologijos, atėjusios iš Vakarų.