Lietuva - ne Islandija
Romualdas Ozolas pateikia politiko-romantiko sąskaitas realpolitik šalininkams. Gal kai kurie klausimai iš pirmo žvilgsnio atrodo naivūs, panašūs į iliuzijas. Tačiau teisėti.
Dabar net rusų liberalai, kadaise skelbę, kad Rusijos armijos žygis į Čečėniją yra visos šalies išlikimo klausimas, skelbai labiau rezervuotą požiūrį, kurio esmė, beje, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Ozolo: jeigu kadaise (tarkime, Kosovo pavyzdžiu) būtų pripažintas pasaulietinis režimas Čečėnijoje, vadovaujamas Dudajevo arba Maschadovo - ar šiandien Rusija tuose kraštuose, kuriuos laiko prigygusi tik lojalių vietos klanų jėga, kęstų tokią aštrią islamo fundamentalizmo problemą visoje savo teritorijoje? Kažkuris "Echo Moskvy" komentatorius ar ne praėjusiąją savaitę pabrėžė, kad vienintelė jėga, kurios bijo šiandieninis Kremlius yra Kadyrovas.
http://www.alfa.lt/straipsnis/10430659/?Kas..kam.ir.kaip.padeda.=2010-12-18_07-00
Tiesą sakant, man Čečėnijos nepriklausomybės klausimas prieš 17-18 metų, kurį tarsi ir buvo bandymų svarstyti Seime, atrodė nereikšmingas. O kartais net juokingas. Nors šiandien visiems yra aišku, kad dabartinės Rusija, visuomenės mentalitetas, politinė sistema ir santykiai su kaimynais yra sukurti I Čečėnijos karo, apie kurį užsimena Ozolas.