skaitymai
Per pastarąją savaitę perskaičiau keletą knygų: "Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006" (praėjęs ketvirtadienis), A. McCall Smith "Pirmoji moterų seklių agentūra" (penktadienis), T. Pratchett "Mažieji laisvūnai" (sekmadienis-pirmadienis) ir K. Vonnegut "Žmogus be tėvynės" (šiandien).
"GLF 2003-2006" skaitymas truko pora savaičių, tačiau realiai perskaityta per 4 prisėdimus. Tragišką šriftą (sunku skaityti, nes laikant knygą pirštai tekstą slepia) ir korektūros klaidas pamini dauguma: nors argumentus/atsakymus girdėjau, bet vis tiek nepraleisiu progos pabumbėti - na, trukdė skaityti, trukdė. Dabar apie kiekvieną kūrinėlį atskirai:
Neringa Vaitkutė "Atgauti nuožmumą". Įspūdžio nepadarė, o ir humoras ne mano tipo (nors poroj vietų buvo dėl ko šyptelti); išgelbėjo tai, kad kūrinys ne per ilgas.
Rūta Marija Klovaste "Medžioklis grįžta namo arba O toliau tik kalnai". Parašyta puikiai, bet... bet nelabai supratau pabaigos: jeigu tai ištrauka iš didesnio kūrinio, tai reikėtų taip ir nurodyti - "ištrauka". Teks skaityti dar kartą, tačiau bet kokiu atveju lauksiu viso kūrinio!
Lina Darbutaitė "Kotryna". Puiku: galima būtų drąsiai spausdinti ir ne fantastinėje spaudoje kaip "rimtą" literatūrą. Beje, skaičiau antrą kartą (ar tik ne "Dorado raganose" buvo publikuota?), bet vis tiek likau sužavėtas.
Tomas Vilkas "Laukinis". Irgi skaitytas. Pabaiga (na, beveik pabaiga, kai draugas liko nakvoti) gerokai timpteli kūrinį iki neblogo.
Herta Matulionytė ir Tomas Burba "Budelio veidas". Trumpas ir idėjinis. Ant tokių niekada nepyksti, net jei jie ir ne tavo skonio.
Elvyra Girniūtė "Už ribos". Kadangi idėja paprasta, kūrinys pasirodė per ilgas; stilius taip pat nėra toks įspūdingas, kad būtų galima žavėtis kalba nekreipiant dėmesio į siužetą.
Lina Krutulytė "Laidotuvės". Trumpas, suregztas ant vienos idėjos. "Budelio veidas" patiko labiau.
Lina Krutulytė "Keršto kūdikėlis". Trumpas, tačiau pasirodė dirbtinokas. "Už ribos" patiko labiau.
Gediminas Kulikauskas "Šungaudis". Labai aiškus ir tvarkingas, tačiau kadangi skaitytas, nebeliko netikėtumo faktoriaus.
Gediminas Kulikauskas "Nudundėjo griaustinis". Pasirodė nuspėjamas, todėl neteko žavesio.
Gediminas Kulikauskas "Uždeginėjantys laužus". Patinkanti idėja, puikus pavadinimas; aiškus ir tvarkingas.
Aleksas Kiliotaitis "Toliausiai toli". Idėja gal ir neįspūdinga, bet stilius labai patiko. Reikia laiko kol įsikerti į tekstą (ypač jei GLF'o kūrinius skaitai vieną po kito).
Justinas Žilinskas "Paskutinė užduotis". Skaičiau ne kaip fantastiką, o kaip tikrą atsitikimą. Žaviuosi istoriniu tikslumu ir detalėmis (tik tai ir galiu, nes patikrinti neužtenka žinių), nors kūrinys ir ne mano stiliaus.
Justinas Žilinskas "Tom&Jerry". Trumpas, jaudėsi idėjos didaktiškumas. Top‘e stovėtų kažkur tarp "Budelio veido" ir "Laidotuvių".
Justinas Žilinskas "Filijaus metraščiai: Bėgliai". Trumpas ir aiškus. Stovėtų vos vos aukščiau už "Tom&Jerry".
Justinas Žilinskas "Tragi-Kam". Toks jausmas, kad rašytas tik dėl erotinių scenų, nes labai jau nuspėjamas ir lėkštokas (tiesa, erotinės scenos pavyko). Geriau jau tos scenos būtų panaudotos kuriame nors kitame kūrinyje. Kad ir "Gugyje". Juokauju.
Elzė Hamilton "Įausti į šviesą". Kiek pamenu, tai kūrinys teminiam konkursui ir kaip konkursui parašytas labai gerai. Atsiribojant nuo konkurso, kūrinys geras, tačiau ne mano stiliaus.
Karolis Gričius "Akis už akį, variklis už širdį". Irgi konkursinis, tačiau labai patiko idėja. Stilius irgi negadino vaizdo.
Mindaugas Šyvis "Pabėgimas". Patiko idėja pateikti kelias pabaigas (dar pora pabaigų sukūriau pats) - leidžiant kūrinį atskirai, puiki galimybė sužaisti įdomesniu knygos formatu. Tiesa, ne visos pabaigos pasirodė stiprios, bet keletas patiko (trečioji patiko bene labiausiai).
Edmundas Radavičius "Šviesa veiduose". Puiki pradžia ir šiek tiek silpnesnė atomazga. Patiko.
Monika Daneliūtė "Kaip visada". Trumpa, aišku, stilinga. Labai gerai.
Giedrius Vilpišauskas "Metas dalintis". Gerai parašyta, tačiau idėja nesužavėjo.
Mirmeka Alba "Laiko kalėjimas". Puikus kūrinys: per jį vos nepražiopsojau lėktuvo (skaičiau oro uoste: aišku, be manęs išskridę nebūtų, nes jau buvau praėjęs patikrinimą, tačiau atsiplėšti dešimčiai minučių, kol susodino, nesinorėjo).
Rugilė Gaidukaitė "Seno miškinio atostogos". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
Rugilė Gaidukaitė "Apie vabalą ir broliuką". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
Rugilė Gaidukaitė "Musė". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
A. McCall Smith'o "Pirmoji moterų seklių agentūra" - pirmoji knyga iš keturių romanų serijos apie Bostvanos mma Ramotsvę. Kaip detektyvas nuvylė, tačiau patiko kaip lengvai pateiktas susipažinimas su Bostvanos istorija. Panašus į M. Lewycka'os romaną "Trumpa ukrainietiškų traktorių istorija", kuriame pakankamai lėkštą ir nelabai juokingą einamą "aktualią" istoriją su kaupu atperka nuorodos į Ukrainos pokario istoriją (turint omenyje, kad ta knyga skirta vakariečiams). Tikėdamasis, kad detektyvinė linija vystysis, turbūt skaitysiu ir antrą knygą apie pirmąją Bostvanos seklę.
T. Pratchett'o "Mažieji laisvūnai" orientuoti į vaikus, bet tiks ir suaugusiems. Patiko. Tikiuosi "Garnelis" leis ne tik vaikiškas T. Pratchett'o knygas, bet ir tas, "nesuaugusiems vyresnio amžiaus vaikams". Beje, taip sutapo, kad šeštadienį iš kelionės parvežtas ir originalas "The wee free man". Gal kada paskaitysiu ir angliškai - bus proga palyginti vertimą, nors murmt sakė, kad vertimas neblogas.
K. Vonnegut'o "Žmogus be tėvynės" - esė rinkinys. Prarijau per vakarą ir buvau sužavėtas K. Vonegut'o požiūriu ir humoru. Naujų minčių daug neradau, bet taiklių frazių, pastebėjimų - apsčiai. Manau, kad dar ne kartą pavartysiu, o gal ir ištisai perskaitysiu, nes knyga ne iš ilgųjų.
Citata tebūnie bus šita: "... Žemės planetą ir „prakeiktą žmonių giminę“ sukūrė ne Dievas, bet šėtonas. Jei tuo abejojate, perskaitykite rytinį laikraštį. Nesvarbu, kokį laikraštį. Nesvarbu, kurios dienos." (108 p.)
"GLF 2003-2006" skaitymas truko pora savaičių, tačiau realiai perskaityta per 4 prisėdimus. Tragišką šriftą (sunku skaityti, nes laikant knygą pirštai tekstą slepia) ir korektūros klaidas pamini dauguma: nors argumentus/atsakymus girdėjau, bet vis tiek nepraleisiu progos pabumbėti - na, trukdė skaityti, trukdė. Dabar apie kiekvieną kūrinėlį atskirai:
Neringa Vaitkutė "Atgauti nuožmumą". Įspūdžio nepadarė, o ir humoras ne mano tipo (nors poroj vietų buvo dėl ko šyptelti); išgelbėjo tai, kad kūrinys ne per ilgas.
Rūta Marija Klovaste "Medžioklis grįžta namo arba O toliau tik kalnai". Parašyta puikiai, bet... bet nelabai supratau pabaigos: jeigu tai ištrauka iš didesnio kūrinio, tai reikėtų taip ir nurodyti - "ištrauka". Teks skaityti dar kartą, tačiau bet kokiu atveju lauksiu viso kūrinio!
Lina Darbutaitė "Kotryna". Puiku: galima būtų drąsiai spausdinti ir ne fantastinėje spaudoje kaip "rimtą" literatūrą. Beje, skaičiau antrą kartą (ar tik ne "Dorado raganose" buvo publikuota?), bet vis tiek likau sužavėtas.
Tomas Vilkas "Laukinis". Irgi skaitytas. Pabaiga (na, beveik pabaiga, kai draugas liko nakvoti) gerokai timpteli kūrinį iki neblogo.
Herta Matulionytė ir Tomas Burba "Budelio veidas". Trumpas ir idėjinis. Ant tokių niekada nepyksti, net jei jie ir ne tavo skonio.
Elvyra Girniūtė "Už ribos". Kadangi idėja paprasta, kūrinys pasirodė per ilgas; stilius taip pat nėra toks įspūdingas, kad būtų galima žavėtis kalba nekreipiant dėmesio į siužetą.
Lina Krutulytė "Laidotuvės". Trumpas, suregztas ant vienos idėjos. "Budelio veidas" patiko labiau.
Lina Krutulytė "Keršto kūdikėlis". Trumpas, tačiau pasirodė dirbtinokas. "Už ribos" patiko labiau.
Gediminas Kulikauskas "Šungaudis". Labai aiškus ir tvarkingas, tačiau kadangi skaitytas, nebeliko netikėtumo faktoriaus.
Gediminas Kulikauskas "Nudundėjo griaustinis". Pasirodė nuspėjamas, todėl neteko žavesio.
Gediminas Kulikauskas "Uždeginėjantys laužus". Patinkanti idėja, puikus pavadinimas; aiškus ir tvarkingas.
Aleksas Kiliotaitis "Toliausiai toli". Idėja gal ir neįspūdinga, bet stilius labai patiko. Reikia laiko kol įsikerti į tekstą (ypač jei GLF'o kūrinius skaitai vieną po kito).
Justinas Žilinskas "Paskutinė užduotis". Skaičiau ne kaip fantastiką, o kaip tikrą atsitikimą. Žaviuosi istoriniu tikslumu ir detalėmis (tik tai ir galiu, nes patikrinti neužtenka žinių), nors kūrinys ir ne mano stiliaus.
Justinas Žilinskas "Tom&Jerry". Trumpas, jaudėsi idėjos didaktiškumas. Top‘e stovėtų kažkur tarp "Budelio veido" ir "Laidotuvių".
Justinas Žilinskas "Filijaus metraščiai: Bėgliai". Trumpas ir aiškus. Stovėtų vos vos aukščiau už "Tom&Jerry".
Justinas Žilinskas "Tragi-Kam". Toks jausmas, kad rašytas tik dėl erotinių scenų, nes labai jau nuspėjamas ir lėkštokas (tiesa, erotinės scenos pavyko). Geriau jau tos scenos būtų panaudotos kuriame nors kitame kūrinyje. Kad ir "Gugyje". Juokauju.
Elzė Hamilton "Įausti į šviesą". Kiek pamenu, tai kūrinys teminiam konkursui ir kaip konkursui parašytas labai gerai. Atsiribojant nuo konkurso, kūrinys geras, tačiau ne mano stiliaus.
Karolis Gričius "Akis už akį, variklis už širdį". Irgi konkursinis, tačiau labai patiko idėja. Stilius irgi negadino vaizdo.
Mindaugas Šyvis "Pabėgimas". Patiko idėja pateikti kelias pabaigas (dar pora pabaigų sukūriau pats) - leidžiant kūrinį atskirai, puiki galimybė sužaisti įdomesniu knygos formatu. Tiesa, ne visos pabaigos pasirodė stiprios, bet keletas patiko (trečioji patiko bene labiausiai).
Edmundas Radavičius "Šviesa veiduose". Puiki pradžia ir šiek tiek silpnesnė atomazga. Patiko.
Monika Daneliūtė "Kaip visada". Trumpa, aišku, stilinga. Labai gerai.
Giedrius Vilpišauskas "Metas dalintis". Gerai parašyta, tačiau idėja nesužavėjo.
Mirmeka Alba "Laiko kalėjimas". Puikus kūrinys: per jį vos nepražiopsojau lėktuvo (skaičiau oro uoste: aišku, be manęs išskridę nebūtų, nes jau buvau praėjęs patikrinimą, tačiau atsiplėšti dešimčiai minučių, kol susodino, nesinorėjo).
Rugilė Gaidukaitė "Seno miškinio atostogos". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
Rugilė Gaidukaitė "Apie vabalą ir broliuką". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
Rugilė Gaidukaitė "Musė". Trumpa ir aišku. Po "Laiko aklėjimo" atrodė silpniau.
A. McCall Smith'o "Pirmoji moterų seklių agentūra" - pirmoji knyga iš keturių romanų serijos apie Bostvanos mma Ramotsvę. Kaip detektyvas nuvylė, tačiau patiko kaip lengvai pateiktas susipažinimas su Bostvanos istorija. Panašus į M. Lewycka'os romaną "Trumpa ukrainietiškų traktorių istorija", kuriame pakankamai lėkštą ir nelabai juokingą einamą "aktualią" istoriją su kaupu atperka nuorodos į Ukrainos pokario istoriją (turint omenyje, kad ta knyga skirta vakariečiams). Tikėdamasis, kad detektyvinė linija vystysis, turbūt skaitysiu ir antrą knygą apie pirmąją Bostvanos seklę.
T. Pratchett'o "Mažieji laisvūnai" orientuoti į vaikus, bet tiks ir suaugusiems. Patiko. Tikiuosi "Garnelis" leis ne tik vaikiškas T. Pratchett'o knygas, bet ir tas, "nesuaugusiems vyresnio amžiaus vaikams". Beje, taip sutapo, kad šeštadienį iš kelionės parvežtas ir originalas "The wee free man". Gal kada paskaitysiu ir angliškai - bus proga palyginti vertimą, nors murmt sakė, kad vertimas neblogas.
K. Vonnegut'o "Žmogus be tėvynės" - esė rinkinys. Prarijau per vakarą ir buvau sužavėtas K. Vonegut'o požiūriu ir humoru. Naujų minčių daug neradau, bet taiklių frazių, pastebėjimų - apsčiai. Manau, kad dar ne kartą pavartysiu, o gal ir ištisai perskaitysiu, nes knyga ne iš ilgųjų.
Citata tebūnie bus šita: "... Žemės planetą ir „prakeiktą žmonių giminę“ sukūrė ne Dievas, bet šėtonas. Jei tuo abejojate, perskaitykite rytinį laikraštį. Nesvarbu, kokį laikraštį. Nesvarbu, kurios dienos." (108 p.)