Vakarų ar rytų atimti ar pridėti, arba Laikrodis - ir magnetiniams kursams nustatyti
Kaip sakoma rusų liaudies išmintyje, kad jei jau užsivedė tokios girtuoklystės, tai neškite paskutinius agurkėlius - papjaustysim!
Agurkėliai dar ne paskutiniai toli gražu, o va temą apie navigacines įdomybes pratęsiu. Ir kad jau praeitą kartą rašiau apie laikrodį, kuris tinka nustatyti, kurioje pusėje yra šiaurės-pietų kryptis, tai šįkart - kaip įsiminti štai tokią navigacinę formulę:
+W -E, kai iš T į M ir iš M į C;
-W +E, kai iš M į T ir iš C į M,
kur: W yra vakarų nuokrypis, E - rytų nuokrypis, T - tikrasis (angl. True), M - magnetinis (angl. Magnetic), C - kompasinis (angl. Compass, arba “to stear“, vairuoti).
Šis C lietuviškai dar kitąkart mūsų navigatorių pažymimas pagal rusišką “mokyklą“ raide K, nors tie gali muštis į krūtinę, kad čia rusai šturmanai iš mūsų mokinosi (nors šie mokėsi iš... vokiečių), ir neįrodysi, kai raidės lotyniškai ir kirilica sutampa. O, kad tokia tautų draugystė vyrautų ir pavardžių rašyboje pasuose... Bet aš nukrypstu į nūdienos aktualijas.
Kas šiek tiek iššifravimo nesuprato, o skaityti vis dar smalsu, paaiškiniu: locijose ir žemėlapiuose vertikalėmis (dienovidžiais) pažymėta šiaurės ir pietų kryptis vadinama “tikrąja“. Ji nekintama ir pastovi.
O magnetinis kompasas nors ir rodo “į tą pusę“, bet vis tik netiksliai. Mat Žemės magnetinis polius nesutampa su Žemės geografiniu poliumi ir yra kintamas, kaip ir kasmet jis pasislenka - dabar yra maždaug kanadietiškos Arkties ribose. Gali būti, kad kažkada ateis laikas, kai magnetinė šiaurė-pietai “išnyks“, mat kompasas tuomet rodys magnetinius rytus-vakarus, nes magnetinis polius gali ir “pasmukti“ iki pusiaujo, kas ten jį žino.
Kol kas locijose kasmetinis nukrypimas yra pastovus, kelių laipsnių ar mažiau, ir atskirai pažymimas kartu su locijos išleidimo metais. Bet įsivaizduokite, kad prie 1990 metų atvaizduoto nuokrypio reikia pridėti net 20 metų susidariusį nuokrypį!
O laive esantis kompasas dargi turi savo paklaidą - mat reaguoja į dideles metalo mases (prisiminkime virėjo Negoro kirvį po kompasu “Penkiolikmečiame kapitone“). Visiškai to galima išvengti tik brangiu būdu - įrengus girokompasą (toks yra povandeniniuose laivuose), o su GPS sistema prietaisai dabar dažniausiai rodo iškart “true“.
Nuokrypis nuo tikros šiaurės vadinamas deklinacija (nuo žodžio “decline“ - smukti, kristi, kas ir atspindi magnetinio poliaus kitimą), tačiau angliškai tas nuokrypis vadinamas “magnetic variation“. Kodėl?
Manau todėl, kad mūsų navigatoriai beigi šturmanai turškėsi (ir ligi šiol taip turškiasi) ne po platų pasaulį, o dažniausiai vietinėse jūrose, kur yra tik vienos krypties nuokrypis (rytų), kai anglai - po vandenynus, kur yra tiek vakarų, tiek rytų nuokrypis. Todėl jiems nuokrypiai į vieną ar kitą pusę “varijuoja“, o mums - tik “smunka“.
Akivaizdu, kad nuo locijos tikros šiaurės krypties kursą tenka paversti į magnetinį ir dar pakoreguoti pagal kompaso paklaidą, vadinamą deviacija (angl. compass deviation), kurios lentelės sudaromos kiekvienam konkrečiam esančiam laive kompasui, o didesnės paklaidos už 6 laipsnius imtinai - koreguojamos magnetiniais kompensatoriais.
Lygiai taip pat kompaso parodymus tenka paversti magnetiniu kursu ir tikruoju, siekiant atvaizduoti locijoje ir apskaičiuoti ne tik kursą (kryptį), bet ir buvimo vietą. Tam va toji formulė aukščiau ir tarnauja - kad žinoti, kuomet kuris nuokrypis kokiu atveju pridedamas arba atimamas.
Ne paslaptis, kad “sezoniniams“ šturmanams, užsiimantiems navigacija tik retkarčiais per metus, tenka šias formules prisiminti kaskart iš naujo, mat nereikalingi ir nenaudojami dalykai gi užsimiršta. Kai kurie užsirašo kur tik įmanoma: ant laivo žurnalo, užrašinėje, ant locijos krašto, ant šturmaninės stalo išraižo lenktiniu peiliuku, išsitatuiruoja ant dilbio vidinės pusės... Kai pastoviai dirbant prie locijų, aišku, ši formulė “išsitatuiruoja“ savaime smegenyse, ir galvos sukti labai nereikia.
Kaip prisimenu ją aš?
Neieškodamas logikos. Nes kitąkart gali baigtis kaip šauniojo kareivio Šveiko pasakojime apie tai, kurį traukinio sąstatą į kurį kelią perstumti, kuomet “jei iš to atimsi tą ir aną, o pridėsi tą ir kitą, tai gausi tą numerį, arba jei...“ gavosi, kad veiksmus atliko kitus ir supainiojo. Tad ir nesipainiokim, o tiesiog įsiminkim:
TM - kaip trade mark. O toliau - žvilgt į laikrodį: 12 - tai N (šiaurė), tad 3 - E, 9 - W, 6 - S:
- jei rodo 11, tai reiškia, kad nukrypęs į vakarus (Western variation), laikrodis vėluoja - paskubiname pasukdami pirmyn į 12, tad valandą pridėdami, t.y. W+;
- jei rodo 1, tai reiškia rytų nuokrypį (Eastern variation), laikrodis skuba - pasukame atgal rodyklę, valandą atimdami, t.y. E-.
Iš M į C seka analogiškai, o atbulinėje tvarkoje reikia tik prisiminti, kad viskas atvirkščiai: W-, o E+, ir nekvaršinti sau daugiau galvos pilna formule.
Paprasta, tiesa?
Agurkėliai dar ne paskutiniai toli gražu, o va temą apie navigacines įdomybes pratęsiu. Ir kad jau praeitą kartą rašiau apie laikrodį, kuris tinka nustatyti, kurioje pusėje yra šiaurės-pietų kryptis, tai šįkart - kaip įsiminti štai tokią navigacinę formulę:
+W -E, kai iš T į M ir iš M į C;
-W +E, kai iš M į T ir iš C į M,
kur: W yra vakarų nuokrypis, E - rytų nuokrypis, T - tikrasis (angl. True), M - magnetinis (angl. Magnetic), C - kompasinis (angl. Compass, arba “to stear“, vairuoti).
Šis C lietuviškai dar kitąkart mūsų navigatorių pažymimas pagal rusišką “mokyklą“ raide K, nors tie gali muštis į krūtinę, kad čia rusai šturmanai iš mūsų mokinosi (nors šie mokėsi iš... vokiečių), ir neįrodysi, kai raidės lotyniškai ir kirilica sutampa. O, kad tokia tautų draugystė vyrautų ir pavardžių rašyboje pasuose... Bet aš nukrypstu į nūdienos aktualijas.
Kas šiek tiek iššifravimo nesuprato, o skaityti vis dar smalsu, paaiškiniu: locijose ir žemėlapiuose vertikalėmis (dienovidžiais) pažymėta šiaurės ir pietų kryptis vadinama “tikrąja“. Ji nekintama ir pastovi.
O magnetinis kompasas nors ir rodo “į tą pusę“, bet vis tik netiksliai. Mat Žemės magnetinis polius nesutampa su Žemės geografiniu poliumi ir yra kintamas, kaip ir kasmet jis pasislenka - dabar yra maždaug kanadietiškos Arkties ribose. Gali būti, kad kažkada ateis laikas, kai magnetinė šiaurė-pietai “išnyks“, mat kompasas tuomet rodys magnetinius rytus-vakarus, nes magnetinis polius gali ir “pasmukti“ iki pusiaujo, kas ten jį žino.
Kol kas locijose kasmetinis nukrypimas yra pastovus, kelių laipsnių ar mažiau, ir atskirai pažymimas kartu su locijos išleidimo metais. Bet įsivaizduokite, kad prie 1990 metų atvaizduoto nuokrypio reikia pridėti net 20 metų susidariusį nuokrypį!
O laive esantis kompasas dargi turi savo paklaidą - mat reaguoja į dideles metalo mases (prisiminkime virėjo Negoro kirvį po kompasu “Penkiolikmečiame kapitone“). Visiškai to galima išvengti tik brangiu būdu - įrengus girokompasą (toks yra povandeniniuose laivuose), o su GPS sistema prietaisai dabar dažniausiai rodo iškart “true“.
Nuokrypis nuo tikros šiaurės vadinamas deklinacija (nuo žodžio “decline“ - smukti, kristi, kas ir atspindi magnetinio poliaus kitimą), tačiau angliškai tas nuokrypis vadinamas “magnetic variation“. Kodėl?
Manau todėl, kad mūsų navigatoriai beigi šturmanai turškėsi (ir ligi šiol taip turškiasi) ne po platų pasaulį, o dažniausiai vietinėse jūrose, kur yra tik vienos krypties nuokrypis (rytų), kai anglai - po vandenynus, kur yra tiek vakarų, tiek rytų nuokrypis. Todėl jiems nuokrypiai į vieną ar kitą pusę “varijuoja“, o mums - tik “smunka“.
Akivaizdu, kad nuo locijos tikros šiaurės krypties kursą tenka paversti į magnetinį ir dar pakoreguoti pagal kompaso paklaidą, vadinamą deviacija (angl. compass deviation), kurios lentelės sudaromos kiekvienam konkrečiam esančiam laive kompasui, o didesnės paklaidos už 6 laipsnius imtinai - koreguojamos magnetiniais kompensatoriais.
Lygiai taip pat kompaso parodymus tenka paversti magnetiniu kursu ir tikruoju, siekiant atvaizduoti locijoje ir apskaičiuoti ne tik kursą (kryptį), bet ir buvimo vietą. Tam va toji formulė aukščiau ir tarnauja - kad žinoti, kuomet kuris nuokrypis kokiu atveju pridedamas arba atimamas.
Ne paslaptis, kad “sezoniniams“ šturmanams, užsiimantiems navigacija tik retkarčiais per metus, tenka šias formules prisiminti kaskart iš naujo, mat nereikalingi ir nenaudojami dalykai gi užsimiršta. Kai kurie užsirašo kur tik įmanoma: ant laivo žurnalo, užrašinėje, ant locijos krašto, ant šturmaninės stalo išraižo lenktiniu peiliuku, išsitatuiruoja ant dilbio vidinės pusės... Kai pastoviai dirbant prie locijų, aišku, ši formulė “išsitatuiruoja“ savaime smegenyse, ir galvos sukti labai nereikia.
Kaip prisimenu ją aš?
Neieškodamas logikos. Nes kitąkart gali baigtis kaip šauniojo kareivio Šveiko pasakojime apie tai, kurį traukinio sąstatą į kurį kelią perstumti, kuomet “jei iš to atimsi tą ir aną, o pridėsi tą ir kitą, tai gausi tą numerį, arba jei...“ gavosi, kad veiksmus atliko kitus ir supainiojo. Tad ir nesipainiokim, o tiesiog įsiminkim:
TM - kaip trade mark. O toliau - žvilgt į laikrodį: 12 - tai N (šiaurė), tad 3 - E, 9 - W, 6 - S:
- jei rodo 11, tai reiškia, kad nukrypęs į vakarus (Western variation), laikrodis vėluoja - paskubiname pasukdami pirmyn į 12, tad valandą pridėdami, t.y. W+;
- jei rodo 1, tai reiškia rytų nuokrypį (Eastern variation), laikrodis skuba - pasukame atgal rodyklę, valandą atimdami, t.y. E-.
Iš M į C seka analogiškai, o atbulinėje tvarkoje reikia tik prisiminti, kad viskas atvirkščiai: W-, o E+, ir nekvaršinti sau daugiau galvos pilna formule.
Paprasta, tiesa?