Vakarėlis
Vilnius,
2008-12-17
trečiadienis
________________________________________________________________
Kalėdinis ir tradiciniu tampantis Artūro Dovydėno kreiserinio buriavimo mokyklos trečiasis vakarėlis “Vilniaus vartų“ “Avenue“ restorane praėjo puikiai! Kažkas pajuokavo, kad, jei tokia tendencija išliks ir toliau, teks kitiems metams jį jau rengti “Siemens“ arenoje, nes nebetilpsime visi. Į šį užsirašė 112 žmonių - o juk tai tikrai ne visi šios mokyklos absolventai su savo antrosiomis (ar pirmosiomis) pusėmis, kurios nori-nenori, bet dažniausiai vis tik būna įtraukiamos į buriavimo “liūną“. Ir kas yra labai gerai, nes kaip pasakė vienas kapitonas - “tuomet ir kelionė atskiedžiama kultūringumo šarmu, o žargonizmai ir panaši leksika ženkliai sumažėja“.
Mokyklos absolventai dovanų gavo kiekvienas Venanto Butkaus knygą “Gero vėjo“ (labai spėlioti nereikia, kad ją šiuo metu ir skaitau?), po ko choru triskart nusiuntėm “ačiū!“ autoriui, kad jis išgirstų ir savo Alsėdžiuose (ar kur bebūtų). Taip pat parsinešiau “Buriuotojo vadovą: Kuršių marios, Aistmarės, Nemuno delta“ ir brošiūrėlę “Sail to Lithuania. Port and City of Klaipėda“. Tikrai nudžiugau tokiomis puikiomis kalėdinėmis (nors pats A. Dovydėnas ir laisvamanis...) dovanomis, gautomis iš mokyklos!
Kita itin džiugi naujiena, kuri vis tiek išaiškės, tai gal labai nenusižengsiu dabar patyliukais išduodamas, kad... buriavimo praktikai Baltijos jūroje mokyklos studentai gaus artėjančiam sezonui (ir dar ne vienam po jo, tikiuosi!) tikrai gerą, komfortišką ir techniškai tvarkingą laivą Bavaria 39 Cruiser, 1990 metų, kuomet ši statykla buvo savo kokybės pike!
Čia jau triskart valiovaliovalio ir vienas ilgas valioooooo!!!
Svarbiausia, viskas ne tik už prieinamą kainą praktikuotis, bet tai dar ir techniškai tvarkingas laivas, kurio nereikia didesnę kelionės dalį remontuoti, grąžinant geresnės būklės, nei gauta nuomai, kas ištisai būdavo ligi šiol (ir kas manęs, romantiškos natūros, visiškai netraukė patirti, prisipažinsiu). Be abejo, kitų metų kvalifikacinių plaukimų įgulos susiformavo itin greit, vos ne per savaitę. Paklausa juk yra didelė, ir aš tikrai nežinau nieko, kas gali kažką panašaus pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir pas artimiausius mūsų kaimynus - gal tik lenkai, bet už daugiau savo auksinų, nei kainuos dabar mums čia. Tad, kaip sakiau, tai labai gera naujiena, labai!
Va, išdaviau... Tai dabar - tsss visi!
Aš žinau, kad mokyklos komadoras gi pats nesigirs, bet suprantu, kiek bus dėl to pavydo ir apkalbų... Vienok, apie šią galimybę gerai žinoti tiems, kas mąsto apie buriavimo kursų pasirinkimą - ir tikrai, neperdedant, A. Dovydėno kreiserinio buriavimo mokykla šiuo metu siūlo geriausias mokymosi sąlygas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Taip, čia buvo begėdiška reklama.
Ir, kaip įprasta, vakarėlio metu vyko kelionių pristatymai, dalinantis nuotykiais, prisiminimais ir patarimais šio neformalaus (o formalizuoti pats “komadoras“ nenori) klubo nariais:
“Plaukėme trimis poromis. Tad vachtos buvo praktiškai dvi: aš ir jūros liga sergantis vyrukas, bei mano draugas ir tas pats minėtas jūros liga sergantis vyrukas“ - iš vieno kapitonų pasakojimų.
Gerai, kad pasispyriojau dar gerokai prieš organizuojant renginį kalbinamas papasakoti ir apie savąją nedidukę kelionę, nes maniškė Mozūruose per praėjusias Žolines tikrai nebuvo verta nei vienos bent pusės tų, kurios buvo pristatymuose.
- Na, tu čia daug prirašei... Galėtum išleisti kelionių vadovą!
- Dar per trumpai, kad vadovui.
Klausiausi ir žiūrėjau pristatymus su malonumu: kelionė iki Švedijos, po to Gote kanalu per ją iki Goteborgo, grįžimas, o taip pat “Žalčių karalienės“ regata ir kelionės Suomijos kanalais bei Prancūzijos Bordo regiono kanalais, kai pastarąjame, aišku, be vyno degustacijų neapsieita, taip pat čarteris aplink Korsiką.
O ir kompanija prie mūsų staliuko buvo puiki: vienas dalyvavo kvalifikaciniame “šilkiniame reise“, apėmusiame Gdanską ir Vizbį, o kitas, mano kursų kolega, buriavo Adrijoje per Jonines. Tiesa, per pertrauką du mano grupiokai pasidomėjo, ar ir vėl netrauksiu į Mozūrus, tai ir jiems būtų įdomu prisijungti. Juolab, kad mokyklos planai dėl vykstančios “Ambersail-2009“ ir mokomojo burlaivio pirkimo kiek pasikeitė, todėl planuota “kazokiška“ regata Mozūruose atidėta.
Kitos naujienos lietė ir LBS - ir tame tarpe kvalifikacinių reikalavimų pakeitimus. Buvo mat lietuviams siūloma pasiimti frančyzę iš RYA, bet vis tik nuspręsta pasilikti prie senųjų, t.y. dabartinių pavadinimų, kiek pakoreguojant reikalavimus ir “pailginant“ jūrmyles. Na, o, tarkime, II eilės vairininkui bus leidžiama būti kapitonu pramoginio laivo iki 30 pėdų (buvo: iki 4t vandens talpos motorinio ir iki 35 kv.m. buringumo) ilgio vidaus vandenyse (“smetoniška“ nuostata vietoje “vidaus“ įrašyti “teritoriniuose“ - LBS tarybos nepatvirtinta).
Vakarėlyje dalyvavo ir LBS prezidentas p. Robertas Dargis. Gaila, kad įstrigome kvailoje spūstyje Geležinio vilko gatvėje, iš kurios teko apsisukti neleistinoje vietoje ir važiuoti ieškoti kitų kelių, todėl pavėlavome pusvalandžiu, o A. Dovydėnas mėgsta punktualumą, todėl atidarymą 19 val. ir pražiopsojom, nes jis vėluojančių nelaukia.
Bet maisto gi dar liko. O va ar liko dar salotų po manęs, tai nesu tikras, ir desertas atiteko man jau paskutinis gabalėlis, bet visko užteko - gi ne dėl to važiuota. Legendiniu apetitu garsėjantis buvęs mano kolega su savo drauge atvyko dar valanda vėliau, tai va jam tik užkandėlės beteko... Pacituojant vakaro šeimininką: “didelėje šeimoje... snapu neknapsėk!“
Namo patraukėm tik 22:30, o vakaras tikrai neprailgo. Ačiū už tai organizatoriams ir pranešėjams!
2008-12-17
trečiadienis
________________________________________________________________
Kalėdinis ir tradiciniu tampantis Artūro Dovydėno kreiserinio buriavimo mokyklos trečiasis vakarėlis “Vilniaus vartų“ “Avenue“ restorane praėjo puikiai! Kažkas pajuokavo, kad, jei tokia tendencija išliks ir toliau, teks kitiems metams jį jau rengti “Siemens“ arenoje, nes nebetilpsime visi. Į šį užsirašė 112 žmonių - o juk tai tikrai ne visi šios mokyklos absolventai su savo antrosiomis (ar pirmosiomis) pusėmis, kurios nori-nenori, bet dažniausiai vis tik būna įtraukiamos į buriavimo “liūną“. Ir kas yra labai gerai, nes kaip pasakė vienas kapitonas - “tuomet ir kelionė atskiedžiama kultūringumo šarmu, o žargonizmai ir panaši leksika ženkliai sumažėja“.
Mokyklos absolventai dovanų gavo kiekvienas Venanto Butkaus knygą “Gero vėjo“ (labai spėlioti nereikia, kad ją šiuo metu ir skaitau?), po ko choru triskart nusiuntėm “ačiū!“ autoriui, kad jis išgirstų ir savo Alsėdžiuose (ar kur bebūtų). Taip pat parsinešiau “Buriuotojo vadovą: Kuršių marios, Aistmarės, Nemuno delta“ ir brošiūrėlę “Sail to Lithuania. Port and City of Klaipėda“. Tikrai nudžiugau tokiomis puikiomis kalėdinėmis (nors pats A. Dovydėnas ir laisvamanis...) dovanomis, gautomis iš mokyklos!
Kita itin džiugi naujiena, kuri vis tiek išaiškės, tai gal labai nenusižengsiu dabar patyliukais išduodamas, kad... buriavimo praktikai Baltijos jūroje mokyklos studentai gaus artėjančiam sezonui (ir dar ne vienam po jo, tikiuosi!) tikrai gerą, komfortišką ir techniškai tvarkingą laivą Bavaria 39 Cruiser, 1990 metų, kuomet ši statykla buvo savo kokybės pike!
Čia jau triskart valiovaliovalio ir vienas ilgas valioooooo!!!
Svarbiausia, viskas ne tik už prieinamą kainą praktikuotis, bet tai dar ir techniškai tvarkingas laivas, kurio nereikia didesnę kelionės dalį remontuoti, grąžinant geresnės būklės, nei gauta nuomai, kas ištisai būdavo ligi šiol (ir kas manęs, romantiškos natūros, visiškai netraukė patirti, prisipažinsiu). Be abejo, kitų metų kvalifikacinių plaukimų įgulos susiformavo itin greit, vos ne per savaitę. Paklausa juk yra didelė, ir aš tikrai nežinau nieko, kas gali kažką panašaus pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir pas artimiausius mūsų kaimynus - gal tik lenkai, bet už daugiau savo auksinų, nei kainuos dabar mums čia. Tad, kaip sakiau, tai labai gera naujiena, labai!
Va, išdaviau... Tai dabar - tsss visi!
Aš žinau, kad mokyklos komadoras gi pats nesigirs, bet suprantu, kiek bus dėl to pavydo ir apkalbų... Vienok, apie šią galimybę gerai žinoti tiems, kas mąsto apie buriavimo kursų pasirinkimą - ir tikrai, neperdedant, A. Dovydėno kreiserinio buriavimo mokykla šiuo metu siūlo geriausias mokymosi sąlygas Vilniuje ir Klaipėdoje.
Taip, čia buvo begėdiška reklama.
Ir, kaip įprasta, vakarėlio metu vyko kelionių pristatymai, dalinantis nuotykiais, prisiminimais ir patarimais šio neformalaus (o formalizuoti pats “komadoras“ nenori) klubo nariais:
“Plaukėme trimis poromis. Tad vachtos buvo praktiškai dvi: aš ir jūros liga sergantis vyrukas, bei mano draugas ir tas pats minėtas jūros liga sergantis vyrukas“ - iš vieno kapitonų pasakojimų.
Gerai, kad pasispyriojau dar gerokai prieš organizuojant renginį kalbinamas papasakoti ir apie savąją nedidukę kelionę, nes maniškė Mozūruose per praėjusias Žolines tikrai nebuvo verta nei vienos bent pusės tų, kurios buvo pristatymuose.
- Na, tu čia daug prirašei... Galėtum išleisti kelionių vadovą!
- Dar per trumpai, kad vadovui.
Klausiausi ir žiūrėjau pristatymus su malonumu: kelionė iki Švedijos, po to Gote kanalu per ją iki Goteborgo, grįžimas, o taip pat “Žalčių karalienės“ regata ir kelionės Suomijos kanalais bei Prancūzijos Bordo regiono kanalais, kai pastarąjame, aišku, be vyno degustacijų neapsieita, taip pat čarteris aplink Korsiką.
O ir kompanija prie mūsų staliuko buvo puiki: vienas dalyvavo kvalifikaciniame “šilkiniame reise“, apėmusiame Gdanską ir Vizbį, o kitas, mano kursų kolega, buriavo Adrijoje per Jonines. Tiesa, per pertrauką du mano grupiokai pasidomėjo, ar ir vėl netrauksiu į Mozūrus, tai ir jiems būtų įdomu prisijungti. Juolab, kad mokyklos planai dėl vykstančios “Ambersail-2009“ ir mokomojo burlaivio pirkimo kiek pasikeitė, todėl planuota “kazokiška“ regata Mozūruose atidėta.
Kitos naujienos lietė ir LBS - ir tame tarpe kvalifikacinių reikalavimų pakeitimus. Buvo mat lietuviams siūloma pasiimti frančyzę iš RYA, bet vis tik nuspręsta pasilikti prie senųjų, t.y. dabartinių pavadinimų, kiek pakoreguojant reikalavimus ir “pailginant“ jūrmyles. Na, o, tarkime, II eilės vairininkui bus leidžiama būti kapitonu pramoginio laivo iki 30 pėdų (buvo: iki 4t vandens talpos motorinio ir iki 35 kv.m. buringumo) ilgio vidaus vandenyse (“smetoniška“ nuostata vietoje “vidaus“ įrašyti “teritoriniuose“ - LBS tarybos nepatvirtinta).
Vakarėlyje dalyvavo ir LBS prezidentas p. Robertas Dargis. Gaila, kad įstrigome kvailoje spūstyje Geležinio vilko gatvėje, iš kurios teko apsisukti neleistinoje vietoje ir važiuoti ieškoti kitų kelių, todėl pavėlavome pusvalandžiu, o A. Dovydėnas mėgsta punktualumą, todėl atidarymą 19 val. ir pražiopsojom, nes jis vėluojančių nelaukia.
Bet maisto gi dar liko. O va ar liko dar salotų po manęs, tai nesu tikras, ir desertas atiteko man jau paskutinis gabalėlis, bet visko užteko - gi ne dėl to važiuota. Legendiniu apetitu garsėjantis buvęs mano kolega su savo drauge atvyko dar valanda vėliau, tai va jam tik užkandėlės beteko... Pacituojant vakaro šeimininką: “didelėje šeimoje... snapu neknapsėk!“
Namo patraukėm tik 22:30, o vakaras tikrai neprailgo. Ačiū už tai organizatoriams ir pranešėjams!