Mozūrai 2008: Vietoje epilogo, arba -
Pagrindiniai naudingi sąrašai su už pasakojimo likusiais patarimais ir komentarais:
Naudingų dalykų sąrašas
1. Žiūronai. Kad ir iš JYSK parduotuvės po 19.90Lt ir 10x50 raiškos. Nes ir tokie “mato“ dešimtkart geriau, nei akys, ypač prieblandoje, o ežeruose tokių pilnai pakanka. Tikrai prireikia, daiktas naudingas.
2. Laivo žurnalas. Kad ir ką į jį rašyti, bet geriau rašyti, nei iš viso nerašyti ir neturėti iš ko vėliau savo klaidas analizuoti arba nebūti pasižymėjus naudingos informacijos kitai kelionei. Kai kurių šalių įstatymai įpareigoja kapitoną vesti žurnalą privaloma tvarka. Tad geriau turėti tokį įprotį ir be įpareigojimų.
3. Navigatoriaus įrankiai: skriestuvas, liniuotė, matlankis, pieštukai. Galima, tiesą sakant, apsieiti ir be jų, nes savo vietą tokiame vandens plote su tiek orientyrų nebūtina kas valandą tiksliai pažymėti, bet aš pasiėmiau “dėl visa ko“. Ačiūdiev, neprireikė. O ir laiko žymėtis nebuvo kada. Jei tik bus laisvesnės ar pilnesnės įgulos narių ant denio - verta šituo navigaciniu užsiėmimu ant žemėlapių pasižaisti ir pasipraktikuoti.
4. Santrauka navigacinių ženklų ir simbolių, bangavimo ir vėjo stiprumo skalė pagal Bofortą (ypač, jei nėra po ranka rankinio prietaiso vėjo greičiui pamatuoti - anemometro, o jis į jachtos komplektaciją neįeina). Naudinga tokius užrašėlius turėti visiems pradedantiesiems, kuriems visas šis mokslas dar netapęs profesiniu įgūdžiu, nes į tokią “šnibždę“ prireikia retkarčiais žvilgterėti primirštoms žinioms atnaujinti. Neprireikė Morzės abėcėlės ir tarptautinio jūrinių vėliavų kodo, o navigacinių dienos ženklų ten niekas neturi mados iš viso kabinti (bent jau pažymėtų, ar laivas užinkaruotas, eigoje su motoru ir pan.), kaip ir naktį joks laivas nesivargina įjungti navigacinių šviesų, net jei jas ir turi (o mūsiškis jų ir neturėjo). O va ženklai plaukiant kanalais ir farvateriais - būtini suprasti ir žinoti! Kaip ir prasilenkimo ir susidūrimo išvengimo taisyklės, kurias tiesiog privalu ir taip mokėti mintinai, ypač, kai maliesi tarp jachtų kokioje grūstyje siauroje vietoje!
5. Aplankas, įmautė. Nes būna kartais “šlapia“.
6. Virvė škertikams. Tinka ir 10mm skersmens virvė iš “Senukų“. Atliekamos virvės kam nors parišti ar prailginti dažnai prireikia, o po ranka ne visuose laivuose rasti gali, skirtingai nuo mūsų turėtojo. Blogiausiu atveju, galima įdarbinti įgulą mazgus raišioti pasimokyti arba šlapiems drabužiams sudžiaustyti.
7. Kompasas (o jei dar ir GPS...). Ne visose vidaus vandenų jachtose jie yra įrengti, nes formaliai poreikio nėra. O kompasas retkarčiais praverčia (GPS - iš viso svajonė!) - ypač, jei patenki į rūką (nepatekom, ir ačiūdiev, nes ir nakties pakako!). Reikėtų ieškoti nešiojamo kompaso su didžiausia įmanoma rodyklės inercija, ir orientacininkų kompasai čia, deja, menkai tinka - per didelė neretai tiek laivo deviacija, tiek ir, kaip bebūtų keista, kartais bangavimas, kuris neleidžia rodyklei ramiau nusistovėti.
8. Peilis. Reiktų turėti du: fiksuota geležte, nešiojamą prie diržo, jei staigiai reiktų nupjauti kokį virvagalį; ir lenktinį peiliuką su papildomomis funkcijomis, iš kurių naudingiausias bus, be abejonės, tik kamščiatraukis (mūsų laive buvo kamščiatraukis tik nulūžusiu įsriegtuvu), o po to jau - kryžminis atsuktuvas ir, jei yra, yla užsiveržusiam šlapiam mazgui atpainioti (tinka tas pats atsuktuvas).
9. Prožektorius. Kuo galingesnis - tuo geriau! Tikrai pravertė.
10. Žiebtuvėlis. Degtukai turi savybę pasimesti ir sušlapti, o karšto maisto norisi... Nerūkantys poreikį kišeninei ugnelei supranta dažnai per vėlai. Jei žiebtuvėlis, kaip maniškis, dar turi ir miniprožektoriuką įmontuotą - jo naudingumo koeficientas kyla geometrine progresija.
11. Perdaryta (pritaikyta kabinti ant flagfalo) vėliava. Visiškai neprireikė, nes niekas neturėjo mados ir savo šalies teritorines vėliavas kelti, tad perdėtas įgulos patriotizmas, pasikabinus savos valstybės vėliavėlę svetimuose vandenyse ir svetimos jurisdikcijos laive po dešiniu zalingiu, neturint tų vandenų ir laivo vėliavos ant achterio flagštoko, būtų suprastas nebūtinai teigiamai. Tačiau piratiškas vėliavas galima ten kabintis drąsiai - nors ir į stiebo viršūnę kelti! Matyta vandens policija jokių kovinių sulaikymo veiksmų nei prieš vieną jachtą dėl to nesiėmė.
12. Žemėlapiai. Patraukliausiai atrodęs ir įsigytas už 10 zlotų Gižycko turizmo informacijos centre “Mapa Žeglarska - Wielkie Jeziora Mazurskie: Jezioro Kisajno, Jezioro Dobskie, Jezioro Dargin cz. pld. 1:25000“, ISBN 83-87771-75-9, išleistas Centrum Kartografii gal 2006m., turintis ne tik gylių, kliūčių ir buojų, bet net ir magnetinės deklinacijos pažymėjimą, pasirodė... vietomis klaidinantis (pvz., inkaruočių ir stovėjimo vietų prie kranto žemiau Krolewski Rog ir priešingame krante - nerasta!). Buvo įsigytas kartu ir kitas, suderintas su GPS (jei tą GPS dar turi) žemėlapiais ir koordinatėmis, kuris persikraustant iš jachtos į sausumą ir pakeliui link namų kažkaip sugebėjo pasimesti, todėl tiksliau negaliu nurodyti jo pavadinimo (kaina 18 zl., sprendžiant iš išlikusio prisiminimui čekio). Vienok, gana neblogi dviejų dalių visų šių ežerų buriuotojų žemėlapiai su gyliais ir kliūtimis buvo jachtoje. Žemėlapiai su pažymėtomis pagrindinėmis kliūtimis ir gyliais, nors ir nėra visiškai locijos pilna prasme, ten tikrai reikalingi, ir savo turėti visuomet gerai - įsigyti galima Turizmo informacijos centre, kainuoja 10-20 zl.
13. Skarelė (su kaukuole). Kaklaskarė reikalinga tiems, kurie nenori nusvilti sprando. Jei būti “redneck-u“ yra gerai - galima apsieiti ir be jos. Man pravertė. Kodėl su kaukuole? Kad piratai iš gretimo laivo savu laikytų ir neužpultų...
14. Pirštinės virvėms tampyti. Jų nereikia tik tiems, už kuriuos lynus ištisai tampo kiti, arba kurių delnai yra sudiržę nuo sunkaus valstiečio darbo. Jei nesate darbštuolis iš kaimo ir vietoje savaitgalinio savanoriško lažo kolektyviniame sode praktikuojate kvailą laiko švaistymą kokioje nors plūduriuojančioje lupenoje, tai pirštinės bus reikalingos. Ir reikalingos ne iš gailesčio sau, o kad galima būtų daug ir pilnavertiškai dirbti su lynais. Nors lynai imami apatine delno briauna, iš mažylio pusės, bet nekart teks čiupti ir iš smiliaus, todėl geriausios pirštinės nukarpytais galais yra tos, kurios dengia ne po vieną, o po du pirštų narelius - išbandyta praktiškai.
15. Denio bateliai. Baltu, netepliojančiu, minkštu, guminiu, gerai prie šlapios plastmasės prilimpančiu padu ir pagal stilių - kaip tenisui skirti žaisti, ne krepšinio aulinukai, ir tikrai jau ne bėgimui ar futbolui skirti kedai ar bucai, kurie turi nelygų ir grubiai išrantytą padą. Bateliai turėtų gerai laikytis ant kojos, būti lengvai ir greitai nuaunami ir apsiaunami (tiesiog į vandenį gal teks įšokti), greitai džiūstantys, “kvėpuojantys“ ir, pageidautina, neskleidžiantys įkyriaus gumos kvapo. Basa koja prašosi traumos, o basutės padeda išsisukti koją ant šlapio siūbuojančio denio, nukloto virvių raizgalyne, nors basutes verta pasiimti vien tam, kad švartuojantis prie laukinio kranto teks braidyti, o nepradurtu padu kelionė visuomet smagesnė. Vietoje basučių gerai turėti bent jau paplūdimio šlepetes lipant į krantą, nes denio bateliai prie pado mėgsta parsitempti įkyraus smėlio, kurio niekam laive, pasirodo, ir už ačiū nereikia, o denį plauti po to reikia iškart ir be diskusijų, kol kapitonas dar nepamatė ir neišdėstė savo svarios nuomonės apie niekadėjo gimdytojų patvirkimą beigi jo intelektinius gabumus matematikai - ypač, kai visi zuja atsišvartavimo, inkaro iškėlimo ir išplaukimo metu.
16. Purškalas nuo uodų. Dar gerai ir daug marlės ar tinklelis nuo uodų, kurį reiktų pritvirtinti (“knopkės“ ir lipni juosta!) tam, kad į kajutes šie kraujasiurbiai nepatektų ir miegoti netrukdytų, nes miegama “atsilapojus“ duris, liukus ir iliuminatorius (jei atsidaro) dėl tvankumos. Nes krante - gi drėgmė ir miškas, todėl ten besiveisiantiems uodams šventė, kai šviežiena prisišvartuoja. Informacija apmąstymui ir apsisprendimui, jei kuriam bagaže tam vietos gaila: sako, kad uodas turi 47 dantis... Bet rugpjūtį uodų jau reta, o ir tie nebekamuoja - ne sezonas.
17. Akiniai nuo saulės. UV 4-ta arba bent jau 3-čia klasė, pageidautina a-la polaroidiniai, su kontrasto ir blizgesio nuėmimo filtru. Saulė ne tik šviečia, bet ir atsispindi nuo vandens, todėl apžlibti visai lengva. Akiniai ypač būtini išpaikintiems biurų darbuotojams jautriomis akutėmis - kad azijietiškais kurmiais nepavirstumėte.
18. Kepurė nuo saulės. Saulės smūgį gauti per dieną būnant ant vandens labai nesunku - ir visada būna pirmas kartas. Kepurė turėtų būti tokia, kad ir vėjas nenupūstų, pageidautina su snapeliu - tokia juk solidžiau pagarbą atiduoti, nei nuo piratiškos skarelės.
19. Kremas nuo saulės. Net jei ir vilkite drabužius ilgomis rankovėmis ir mūvite kelnes ilgomis klešnėmis, tačiau vis tik veidas (ar jo apatinė pusė - jei kepurės snapelis didelis), ausys, nosis ir nepridengtos kitos vietos saulėje nusvyla, o ypač greitai džiūsta ir suskeldėja lūpos. Apie nuolat geriamą vandenį, kad išvengti šiluminio smūgio ar lengvos (nuo ko tikrai ne lengviau) hidratacijos formos, esant karštą dieną ant vandens, priminti gal net nereikia.
21. Neperšlampama striukė. Iš tikro neperšlampama. Nes taip jau nutinka, kad kartais palyja, o sušlapus vėjas ant denio košia kiaurai iki kaulų. Neperšlampamos kelnės prie striukės - labai naudingos ne tik jūroje. Guminiai batai nėra tiek būtini ežere, kiek jų reikia jūroje, kai bangos užliedinėja kokpitą, bet juos avėdami galėsite drąsiai pakelti savanoriškai savo ranką prie klausimo, kas stos dabar prie vairo per šią liūtį.
22. Vilnonis megztinis su apykakle. Ant vandens vėsiau net vasarą, o šiluma kaulų nelaužo. Man pravertė, romantiškai mėgaujantis kakava kokpite ir spoksant į besileidžiančią saulę.
23. Vilnonės kojinės - nes senolių išmintis sako, kad laikyk kojas šiltai, o makaulę šaltai. Tiesa, per makaulę išeina iki trečdalio kūno šilumos, todėl akivaizdu, kad ne visi senoliai buriavo, jei apie kepurę patarlėje neužsimena.
24. Asmeninės higienos reikmenys, rankšluosčiai. Kremo po skutimosi arba kremo veidui gerai yra įsimesti ir papildomai, nebijant kaltinimų pižoniškumu - pakankamai vėjo ir saulės nugairintu veidu ir taip grįšite, net kremą tą naudodami. Maudymukės ir minimalūs plaukymo reikmenys irgi praverčia.
25. Išeiginiai kranto drabužiai. Gali būti ir kasdieniai, nebūtinai koks snobiškas švarkas, marškiniai, kaklaraištis ir kelnės, bet reiktų turėti vis tik atskirus, su kuriais jachtoje šiaip jau nebūnama. Tie, kurie užima nedaug vietos krepšyje, nekabo ant pakabos ir nesiglamžo - geriausi. Beje, visi krepšiai, į kuriuos kraunami daiktai, turėtų būti minkšti, ne lagaminai - tam geriausiai tinka sportiniai krepšiai ir kuprinės. Pakuoti drabužius į papildomus polietileninius maišelius - irgi atsarga gėdos nedaro!
26. Miegmaišiai. Jie tiesiog patogesni už patalynę, ir supakuoti užima nedaug vietos. Todėl reiktų dar ir pižamos (kad ir ką tam reikalui panaudosite - nors ir dziudo kimono). Pripučiama pagalvė - komforto turite daugiau. Nes dėti galvą ant gelbėjimo liemenės ar kuprinės ne visada taip jau ir smagu, ypač, kai tos dar yra ir šlapios.
27. Šaltkrepšis su šalčio akumuliatoriais - išpaikintųjų įnoris. Jachta - ne jūrinė, todėl šaldiklio joje nėra. Tiesa, šaltkrepšio pakanka tik pačiai pradžiai, kelioms valandoms, nes paskui tektų marinose prašinėti, kad į šaldiklį šalčio akumuliatorius įsimestų barmenai. Apsiėjome iš viso be jo.
28. Termosas. O va šitas daiktas yra daug naudingesnis už šaltkrepšį! Turėtų būti kelioninis, metaliniu korpusu. Pasidarius kavos arba arbatos po pusryčių - gera leisti niūriu oru laiką ir kokpite, kas praskaidrina vairavimo malonumus (bei pareigą, nes kažkam vis tiek reikia likti prie vairo, jei esate eigoje arba kad ir dreife).
23. Vaistinėlė. Nors laive turėtų būti, bet kelioninę vaistinėlę su būtiniausiais vaistais ir tvarsliava verta įsimesti savo - tinka netgi iš automobilio, tiesiog, reiktų papildyti ją vandeninio peroksidu, tvarsčiais, nuskausminamaisiais, čiulpinukais nuo gerklės skausmo, tirpiais milteliais nuo peršalimo ir pan. Pincetas bei adata, ypač jei žvejojama, pravers ištraukiant kabliuką iš piršto (nelinkiu, bet ir neprireikia, kai turi - galioja mintis ir atvirkščiai).
24. Pasai. Įkišti į neperšlampamą maišelį.
25. Zlotai. Turėti grynais kokį pusantro tūkstančio laivo ižde - geriau, kai atliks. Šiaip jau sakoma, kad kelionei reikia pasiimti dvigubai daugiau pinigų, nei planuojama, ir dvigubai mažiau daiktų, nei susikraunama. Taip pat kritiniais atvejais praverčia kreditinė kortelė, turinti draudimo paslaugą: AmEx Gold ir aukščiau, Visa Classic ir aukščiau ar MasterCard - tačiau visada siūlyčiau mokėti tik grynais. Būtina turėti smulkių!
26. Sutartis su čarterine kompanija, avanso perlaidos kvitas ir gryni užstatui bei likusiai čarterio daliai.
27. Lietuvių-lenkų kalbų pasikalbėjimų knygelė ar bet koks kišeninis žodynėlis. Didelės tautos, o jie keliskart didesni už mus ir save tokiais laiko, didesnio poreikio mokytis svetimų kalbų nejaučia, nes ir “tarptautinė“ anglų kalba reikalinga tik važiuojant į Angliją statybose dirbti, o likę vietiniai niekur važiuoti artimiausiu metu neketina. Jų verslui pakanka ir savų lenkų turizmo.
28. Meškerė ir kiti žvejojimo reikmenys, jei turite įgulos narį, kuris tuo užsiims. Tam yra visos sąlygos!
29. Fotoaparatas. Papildomos baterijos ir atminties kortelės tiesiog būtinos!
30. Gera nuotaika ir tautinio ugninio gėrimo, pvz. bobelinės, stumbrinės ar kokio midaus, nors lenkai iš Liublino jau ir užsipatentavo ES kaip savo išskirtinį - bent po vieną buteliuką kiekvienam numatomam švartavimuisi, idant atsiskaityti geriems žmonėms už pagalbą, atsiprašyti už neplanuotus stuktelėjimus ar sukeltus nepatogumus arba paprasčiausiai išplėsti tarptautinius santykius ir pagilinti socialinius buriuotojų ryšius, jei vis tik švartuojatės visada tik idealiai ir dar kitiems padedat. Patarimas galioja ir prisiekusiems blaivininkams, nes viso pasaulio neperauklėsite, o kur jūs matėte negirtą jūreivį?...
Pagrindinės čarterio kainos ir išlaidos:
Atstumas (Vilnius-Daugai-Alytus-Simnas-Kalvarija-Suwalki-Olecko-Wydminy-Gižycko): 296km
Apytikslė kelionės trukmė: 4:50 val.
Valiutos keitimo santykis prieš kelionę buvo: 1.07 Lt/zl.
Pašto ženklas, siųsti į Lenkiją gautai ir pasirašytai čarterio sutarčiai: 2.45 Lt
Avanso tarptautinė perlaida (su banko mokesčiu) DnB Nord: 590 Lt (80Lt), likutis 5.97 (valiutos kurso pasikeitimo atvejui - priklauso nuo operacijos atlikimo laiko).
Turėtos jachtos kaina už parą (sezono pikas): 340 zl.
Priemoka už nepilną čarterio savaitę: 15%
Iš viso už 4 čarterio dienas: 4 d. x 340 zl. + 15% = 1564 zl.
Avansas, pervedamas iš anksto, rezervuojant jachtą ir pasirašant čarterinę sutartį, sudaro 30% sumos: 470 zl. (504.03 Lt).
Likusi čarterio suma nuo avanso, mokama grynais čarterinės firmos biure pasiimant jachtą: 1094 zl.
Užstatas grynais (lenk. kaucja), sumokamas papildomai - iš jo išskaičiuojama padaryti nuostoliai: 500 zl.
Iš viso: 2064 zl. (susigrąžinta po reiso 452 zl.)
Biotualetas į laivą (lenk. sanytariat chemyczny): 100 zl. (gauta nemokamai, jei grąžinamas neištuštintas, išskaičiuojama iš užstato - 100 zl.).
Privalomas valymas po reiso (išskaičiuojamas iš užstato): 40 zl.
Sudaužyta lėkštė (išskaičiuojamas iš užstato): 8 zl.
Stovėjimo aikštelė (Stranda marinoje mokama tavernoje): 10 zl. už parą (iš viso 40 zl.)
Kitos orientacinės ir mokėtos kainos:
- maistas kelionei (Maxima XX Marijampolėje - “apie žemą kainą pagalvota“): 245.45 Lt.
- žemėlapis Gižycko turizmo ir informacijos centre: 25 zl.
- stovėjimas Gižycke (“saugomas parkingas“ nebūtinai reiškia automobilio saugojimą, o reiškia nulupamą mokestį už stovėjimą): 3 zl./ 30 min.
- inkaravimasis Roganty įlankoje: 12 zl. už naktį.
- švartavimasis Węgorzewo (ne “Keja“ marinoje): 15 zl. už naktį.
- WC mokami: 1-2 zl.
- prausyklos, jei mokamos: 1-3 zl.
- dušai marinose: 8-12 zl. už 10 min.
- chemikalai biotualetui (“Keja“ marinos buriavimo reikmenų parduotuvė): 19 zl.
- benzinas Eurosuper 95 Keja marinos degalinėje: 23.64 zl. (4.69 zl./ltr.)
- pilni pietūs Gižycke kavinėje centre 4 žmonėms: 110 zl.
- vakarienė Keja uoste Węgorzewo: apie 38 zl.
- vakarienei papildomas maistas parduotuvėje Gižycke: 23.81 zl.
- pietūs McDonald's-e Suwalkuose 4 žmonėms: 46.80 zl.
- suvenyrai (Gižycko uostas prie pilies): 44 zl. (7-15 zl./vnt.)
Naudingų dalykų sąrašas
1. Žiūronai. Kad ir iš JYSK parduotuvės po 19.90Lt ir 10x50 raiškos. Nes ir tokie “mato“ dešimtkart geriau, nei akys, ypač prieblandoje, o ežeruose tokių pilnai pakanka. Tikrai prireikia, daiktas naudingas.
2. Laivo žurnalas. Kad ir ką į jį rašyti, bet geriau rašyti, nei iš viso nerašyti ir neturėti iš ko vėliau savo klaidas analizuoti arba nebūti pasižymėjus naudingos informacijos kitai kelionei. Kai kurių šalių įstatymai įpareigoja kapitoną vesti žurnalą privaloma tvarka. Tad geriau turėti tokį įprotį ir be įpareigojimų.
3. Navigatoriaus įrankiai: skriestuvas, liniuotė, matlankis, pieštukai. Galima, tiesą sakant, apsieiti ir be jų, nes savo vietą tokiame vandens plote su tiek orientyrų nebūtina kas valandą tiksliai pažymėti, bet aš pasiėmiau “dėl visa ko“. Ačiūdiev, neprireikė. O ir laiko žymėtis nebuvo kada. Jei tik bus laisvesnės ar pilnesnės įgulos narių ant denio - verta šituo navigaciniu užsiėmimu ant žemėlapių pasižaisti ir pasipraktikuoti.
4. Santrauka navigacinių ženklų ir simbolių, bangavimo ir vėjo stiprumo skalė pagal Bofortą (ypač, jei nėra po ranka rankinio prietaiso vėjo greičiui pamatuoti - anemometro, o jis į jachtos komplektaciją neįeina). Naudinga tokius užrašėlius turėti visiems pradedantiesiems, kuriems visas šis mokslas dar netapęs profesiniu įgūdžiu, nes į tokią “šnibždę“ prireikia retkarčiais žvilgterėti primirštoms žinioms atnaujinti. Neprireikė Morzės abėcėlės ir tarptautinio jūrinių vėliavų kodo, o navigacinių dienos ženklų ten niekas neturi mados iš viso kabinti (bent jau pažymėtų, ar laivas užinkaruotas, eigoje su motoru ir pan.), kaip ir naktį joks laivas nesivargina įjungti navigacinių šviesų, net jei jas ir turi (o mūsiškis jų ir neturėjo). O va ženklai plaukiant kanalais ir farvateriais - būtini suprasti ir žinoti! Kaip ir prasilenkimo ir susidūrimo išvengimo taisyklės, kurias tiesiog privalu ir taip mokėti mintinai, ypač, kai maliesi tarp jachtų kokioje grūstyje siauroje vietoje!
5. Aplankas, įmautė. Nes būna kartais “šlapia“.
6. Virvė škertikams. Tinka ir 10mm skersmens virvė iš “Senukų“. Atliekamos virvės kam nors parišti ar prailginti dažnai prireikia, o po ranka ne visuose laivuose rasti gali, skirtingai nuo mūsų turėtojo. Blogiausiu atveju, galima įdarbinti įgulą mazgus raišioti pasimokyti arba šlapiems drabužiams sudžiaustyti.
7. Kompasas (o jei dar ir GPS...). Ne visose vidaus vandenų jachtose jie yra įrengti, nes formaliai poreikio nėra. O kompasas retkarčiais praverčia (GPS - iš viso svajonė!) - ypač, jei patenki į rūką (nepatekom, ir ačiūdiev, nes ir nakties pakako!). Reikėtų ieškoti nešiojamo kompaso su didžiausia įmanoma rodyklės inercija, ir orientacininkų kompasai čia, deja, menkai tinka - per didelė neretai tiek laivo deviacija, tiek ir, kaip bebūtų keista, kartais bangavimas, kuris neleidžia rodyklei ramiau nusistovėti.
8. Peilis. Reiktų turėti du: fiksuota geležte, nešiojamą prie diržo, jei staigiai reiktų nupjauti kokį virvagalį; ir lenktinį peiliuką su papildomomis funkcijomis, iš kurių naudingiausias bus, be abejonės, tik kamščiatraukis (mūsų laive buvo kamščiatraukis tik nulūžusiu įsriegtuvu), o po to jau - kryžminis atsuktuvas ir, jei yra, yla užsiveržusiam šlapiam mazgui atpainioti (tinka tas pats atsuktuvas).
9. Prožektorius. Kuo galingesnis - tuo geriau! Tikrai pravertė.
10. Žiebtuvėlis. Degtukai turi savybę pasimesti ir sušlapti, o karšto maisto norisi... Nerūkantys poreikį kišeninei ugnelei supranta dažnai per vėlai. Jei žiebtuvėlis, kaip maniškis, dar turi ir miniprožektoriuką įmontuotą - jo naudingumo koeficientas kyla geometrine progresija.
11. Perdaryta (pritaikyta kabinti ant flagfalo) vėliava. Visiškai neprireikė, nes niekas neturėjo mados ir savo šalies teritorines vėliavas kelti, tad perdėtas įgulos patriotizmas, pasikabinus savos valstybės vėliavėlę svetimuose vandenyse ir svetimos jurisdikcijos laive po dešiniu zalingiu, neturint tų vandenų ir laivo vėliavos ant achterio flagštoko, būtų suprastas nebūtinai teigiamai. Tačiau piratiškas vėliavas galima ten kabintis drąsiai - nors ir į stiebo viršūnę kelti! Matyta vandens policija jokių kovinių sulaikymo veiksmų nei prieš vieną jachtą dėl to nesiėmė.
12. Žemėlapiai. Patraukliausiai atrodęs ir įsigytas už 10 zlotų Gižycko turizmo informacijos centre “Mapa Žeglarska - Wielkie Jeziora Mazurskie: Jezioro Kisajno, Jezioro Dobskie, Jezioro Dargin cz. pld. 1:25000“, ISBN 83-87771-75-9, išleistas Centrum Kartografii gal 2006m., turintis ne tik gylių, kliūčių ir buojų, bet net ir magnetinės deklinacijos pažymėjimą, pasirodė... vietomis klaidinantis (pvz., inkaruočių ir stovėjimo vietų prie kranto žemiau Krolewski Rog ir priešingame krante - nerasta!). Buvo įsigytas kartu ir kitas, suderintas su GPS (jei tą GPS dar turi) žemėlapiais ir koordinatėmis, kuris persikraustant iš jachtos į sausumą ir pakeliui link namų kažkaip sugebėjo pasimesti, todėl tiksliau negaliu nurodyti jo pavadinimo (kaina 18 zl., sprendžiant iš išlikusio prisiminimui čekio). Vienok, gana neblogi dviejų dalių visų šių ežerų buriuotojų žemėlapiai su gyliais ir kliūtimis buvo jachtoje. Žemėlapiai su pažymėtomis pagrindinėmis kliūtimis ir gyliais, nors ir nėra visiškai locijos pilna prasme, ten tikrai reikalingi, ir savo turėti visuomet gerai - įsigyti galima Turizmo informacijos centre, kainuoja 10-20 zl.
13. Skarelė (su kaukuole). Kaklaskarė reikalinga tiems, kurie nenori nusvilti sprando. Jei būti “redneck-u“ yra gerai - galima apsieiti ir be jos. Man pravertė. Kodėl su kaukuole? Kad piratai iš gretimo laivo savu laikytų ir neužpultų...
14. Pirštinės virvėms tampyti. Jų nereikia tik tiems, už kuriuos lynus ištisai tampo kiti, arba kurių delnai yra sudiržę nuo sunkaus valstiečio darbo. Jei nesate darbštuolis iš kaimo ir vietoje savaitgalinio savanoriško lažo kolektyviniame sode praktikuojate kvailą laiko švaistymą kokioje nors plūduriuojančioje lupenoje, tai pirštinės bus reikalingos. Ir reikalingos ne iš gailesčio sau, o kad galima būtų daug ir pilnavertiškai dirbti su lynais. Nors lynai imami apatine delno briauna, iš mažylio pusės, bet nekart teks čiupti ir iš smiliaus, todėl geriausios pirštinės nukarpytais galais yra tos, kurios dengia ne po vieną, o po du pirštų narelius - išbandyta praktiškai.
15. Denio bateliai. Baltu, netepliojančiu, minkštu, guminiu, gerai prie šlapios plastmasės prilimpančiu padu ir pagal stilių - kaip tenisui skirti žaisti, ne krepšinio aulinukai, ir tikrai jau ne bėgimui ar futbolui skirti kedai ar bucai, kurie turi nelygų ir grubiai išrantytą padą. Bateliai turėtų gerai laikytis ant kojos, būti lengvai ir greitai nuaunami ir apsiaunami (tiesiog į vandenį gal teks įšokti), greitai džiūstantys, “kvėpuojantys“ ir, pageidautina, neskleidžiantys įkyriaus gumos kvapo. Basa koja prašosi traumos, o basutės padeda išsisukti koją ant šlapio siūbuojančio denio, nukloto virvių raizgalyne, nors basutes verta pasiimti vien tam, kad švartuojantis prie laukinio kranto teks braidyti, o nepradurtu padu kelionė visuomet smagesnė. Vietoje basučių gerai turėti bent jau paplūdimio šlepetes lipant į krantą, nes denio bateliai prie pado mėgsta parsitempti įkyraus smėlio, kurio niekam laive, pasirodo, ir už ačiū nereikia, o denį plauti po to reikia iškart ir be diskusijų, kol kapitonas dar nepamatė ir neišdėstė savo svarios nuomonės apie niekadėjo gimdytojų patvirkimą beigi jo intelektinius gabumus matematikai - ypač, kai visi zuja atsišvartavimo, inkaro iškėlimo ir išplaukimo metu.
16. Purškalas nuo uodų. Dar gerai ir daug marlės ar tinklelis nuo uodų, kurį reiktų pritvirtinti (“knopkės“ ir lipni juosta!) tam, kad į kajutes šie kraujasiurbiai nepatektų ir miegoti netrukdytų, nes miegama “atsilapojus“ duris, liukus ir iliuminatorius (jei atsidaro) dėl tvankumos. Nes krante - gi drėgmė ir miškas, todėl ten besiveisiantiems uodams šventė, kai šviežiena prisišvartuoja. Informacija apmąstymui ir apsisprendimui, jei kuriam bagaže tam vietos gaila: sako, kad uodas turi 47 dantis... Bet rugpjūtį uodų jau reta, o ir tie nebekamuoja - ne sezonas.
17. Akiniai nuo saulės. UV 4-ta arba bent jau 3-čia klasė, pageidautina a-la polaroidiniai, su kontrasto ir blizgesio nuėmimo filtru. Saulė ne tik šviečia, bet ir atsispindi nuo vandens, todėl apžlibti visai lengva. Akiniai ypač būtini išpaikintiems biurų darbuotojams jautriomis akutėmis - kad azijietiškais kurmiais nepavirstumėte.
18. Kepurė nuo saulės. Saulės smūgį gauti per dieną būnant ant vandens labai nesunku - ir visada būna pirmas kartas. Kepurė turėtų būti tokia, kad ir vėjas nenupūstų, pageidautina su snapeliu - tokia juk solidžiau pagarbą atiduoti, nei nuo piratiškos skarelės.
19. Kremas nuo saulės. Net jei ir vilkite drabužius ilgomis rankovėmis ir mūvite kelnes ilgomis klešnėmis, tačiau vis tik veidas (ar jo apatinė pusė - jei kepurės snapelis didelis), ausys, nosis ir nepridengtos kitos vietos saulėje nusvyla, o ypač greitai džiūsta ir suskeldėja lūpos. Apie nuolat geriamą vandenį, kad išvengti šiluminio smūgio ar lengvos (nuo ko tikrai ne lengviau) hidratacijos formos, esant karštą dieną ant vandens, priminti gal net nereikia.
21. Neperšlampama striukė. Iš tikro neperšlampama. Nes taip jau nutinka, kad kartais palyja, o sušlapus vėjas ant denio košia kiaurai iki kaulų. Neperšlampamos kelnės prie striukės - labai naudingos ne tik jūroje. Guminiai batai nėra tiek būtini ežere, kiek jų reikia jūroje, kai bangos užliedinėja kokpitą, bet juos avėdami galėsite drąsiai pakelti savanoriškai savo ranką prie klausimo, kas stos dabar prie vairo per šią liūtį.
22. Vilnonis megztinis su apykakle. Ant vandens vėsiau net vasarą, o šiluma kaulų nelaužo. Man pravertė, romantiškai mėgaujantis kakava kokpite ir spoksant į besileidžiančią saulę.
23. Vilnonės kojinės - nes senolių išmintis sako, kad laikyk kojas šiltai, o makaulę šaltai. Tiesa, per makaulę išeina iki trečdalio kūno šilumos, todėl akivaizdu, kad ne visi senoliai buriavo, jei apie kepurę patarlėje neužsimena.
24. Asmeninės higienos reikmenys, rankšluosčiai. Kremo po skutimosi arba kremo veidui gerai yra įsimesti ir papildomai, nebijant kaltinimų pižoniškumu - pakankamai vėjo ir saulės nugairintu veidu ir taip grįšite, net kremą tą naudodami. Maudymukės ir minimalūs plaukymo reikmenys irgi praverčia.
25. Išeiginiai kranto drabužiai. Gali būti ir kasdieniai, nebūtinai koks snobiškas švarkas, marškiniai, kaklaraištis ir kelnės, bet reiktų turėti vis tik atskirus, su kuriais jachtoje šiaip jau nebūnama. Tie, kurie užima nedaug vietos krepšyje, nekabo ant pakabos ir nesiglamžo - geriausi. Beje, visi krepšiai, į kuriuos kraunami daiktai, turėtų būti minkšti, ne lagaminai - tam geriausiai tinka sportiniai krepšiai ir kuprinės. Pakuoti drabužius į papildomus polietileninius maišelius - irgi atsarga gėdos nedaro!
26. Miegmaišiai. Jie tiesiog patogesni už patalynę, ir supakuoti užima nedaug vietos. Todėl reiktų dar ir pižamos (kad ir ką tam reikalui panaudosite - nors ir dziudo kimono). Pripučiama pagalvė - komforto turite daugiau. Nes dėti galvą ant gelbėjimo liemenės ar kuprinės ne visada taip jau ir smagu, ypač, kai tos dar yra ir šlapios.
27. Šaltkrepšis su šalčio akumuliatoriais - išpaikintųjų įnoris. Jachta - ne jūrinė, todėl šaldiklio joje nėra. Tiesa, šaltkrepšio pakanka tik pačiai pradžiai, kelioms valandoms, nes paskui tektų marinose prašinėti, kad į šaldiklį šalčio akumuliatorius įsimestų barmenai. Apsiėjome iš viso be jo.
28. Termosas. O va šitas daiktas yra daug naudingesnis už šaltkrepšį! Turėtų būti kelioninis, metaliniu korpusu. Pasidarius kavos arba arbatos po pusryčių - gera leisti niūriu oru laiką ir kokpite, kas praskaidrina vairavimo malonumus (bei pareigą, nes kažkam vis tiek reikia likti prie vairo, jei esate eigoje arba kad ir dreife).
23. Vaistinėlė. Nors laive turėtų būti, bet kelioninę vaistinėlę su būtiniausiais vaistais ir tvarsliava verta įsimesti savo - tinka netgi iš automobilio, tiesiog, reiktų papildyti ją vandeninio peroksidu, tvarsčiais, nuskausminamaisiais, čiulpinukais nuo gerklės skausmo, tirpiais milteliais nuo peršalimo ir pan. Pincetas bei adata, ypač jei žvejojama, pravers ištraukiant kabliuką iš piršto (nelinkiu, bet ir neprireikia, kai turi - galioja mintis ir atvirkščiai).
24. Pasai. Įkišti į neperšlampamą maišelį.
25. Zlotai. Turėti grynais kokį pusantro tūkstančio laivo ižde - geriau, kai atliks. Šiaip jau sakoma, kad kelionei reikia pasiimti dvigubai daugiau pinigų, nei planuojama, ir dvigubai mažiau daiktų, nei susikraunama. Taip pat kritiniais atvejais praverčia kreditinė kortelė, turinti draudimo paslaugą: AmEx Gold ir aukščiau, Visa Classic ir aukščiau ar MasterCard - tačiau visada siūlyčiau mokėti tik grynais. Būtina turėti smulkių!
26. Sutartis su čarterine kompanija, avanso perlaidos kvitas ir gryni užstatui bei likusiai čarterio daliai.
27. Lietuvių-lenkų kalbų pasikalbėjimų knygelė ar bet koks kišeninis žodynėlis. Didelės tautos, o jie keliskart didesni už mus ir save tokiais laiko, didesnio poreikio mokytis svetimų kalbų nejaučia, nes ir “tarptautinė“ anglų kalba reikalinga tik važiuojant į Angliją statybose dirbti, o likę vietiniai niekur važiuoti artimiausiu metu neketina. Jų verslui pakanka ir savų lenkų turizmo.
28. Meškerė ir kiti žvejojimo reikmenys, jei turite įgulos narį, kuris tuo užsiims. Tam yra visos sąlygos!
29. Fotoaparatas. Papildomos baterijos ir atminties kortelės tiesiog būtinos!
30. Gera nuotaika ir tautinio ugninio gėrimo, pvz. bobelinės, stumbrinės ar kokio midaus, nors lenkai iš Liublino jau ir užsipatentavo ES kaip savo išskirtinį - bent po vieną buteliuką kiekvienam numatomam švartavimuisi, idant atsiskaityti geriems žmonėms už pagalbą, atsiprašyti už neplanuotus stuktelėjimus ar sukeltus nepatogumus arba paprasčiausiai išplėsti tarptautinius santykius ir pagilinti socialinius buriuotojų ryšius, jei vis tik švartuojatės visada tik idealiai ir dar kitiems padedat. Patarimas galioja ir prisiekusiems blaivininkams, nes viso pasaulio neperauklėsite, o kur jūs matėte negirtą jūreivį?...
Pagrindinės čarterio kainos ir išlaidos:
Atstumas (Vilnius-Daugai-Alytus-Simnas-Kalvarija-Suwalki-Olecko-Wydminy-Gižycko): 296km
Apytikslė kelionės trukmė: 4:50 val.
Valiutos keitimo santykis prieš kelionę buvo: 1.07 Lt/zl.
Pašto ženklas, siųsti į Lenkiją gautai ir pasirašytai čarterio sutarčiai: 2.45 Lt
Avanso tarptautinė perlaida (su banko mokesčiu) DnB Nord: 590 Lt (80Lt), likutis 5.97 (valiutos kurso pasikeitimo atvejui - priklauso nuo operacijos atlikimo laiko).
Turėtos jachtos kaina už parą (sezono pikas): 340 zl.
Priemoka už nepilną čarterio savaitę: 15%
Iš viso už 4 čarterio dienas: 4 d. x 340 zl. + 15% = 1564 zl.
Avansas, pervedamas iš anksto, rezervuojant jachtą ir pasirašant čarterinę sutartį, sudaro 30% sumos: 470 zl. (504.03 Lt).
Likusi čarterio suma nuo avanso, mokama grynais čarterinės firmos biure pasiimant jachtą: 1094 zl.
Užstatas grynais (lenk. kaucja), sumokamas papildomai - iš jo išskaičiuojama padaryti nuostoliai: 500 zl.
Iš viso: 2064 zl. (susigrąžinta po reiso 452 zl.)
Biotualetas į laivą (lenk. sanytariat chemyczny): 100 zl. (gauta nemokamai, jei grąžinamas neištuštintas, išskaičiuojama iš užstato - 100 zl.).
Privalomas valymas po reiso (išskaičiuojamas iš užstato): 40 zl.
Sudaužyta lėkštė (išskaičiuojamas iš užstato): 8 zl.
Stovėjimo aikštelė (Stranda marinoje mokama tavernoje): 10 zl. už parą (iš viso 40 zl.)
Kitos orientacinės ir mokėtos kainos:
- maistas kelionei (Maxima XX Marijampolėje - “apie žemą kainą pagalvota“): 245.45 Lt.
- žemėlapis Gižycko turizmo ir informacijos centre: 25 zl.
- stovėjimas Gižycke (“saugomas parkingas“ nebūtinai reiškia automobilio saugojimą, o reiškia nulupamą mokestį už stovėjimą): 3 zl./ 30 min.
- inkaravimasis Roganty įlankoje: 12 zl. už naktį.
- švartavimasis Węgorzewo (ne “Keja“ marinoje): 15 zl. už naktį.
- WC mokami: 1-2 zl.
- prausyklos, jei mokamos: 1-3 zl.
- dušai marinose: 8-12 zl. už 10 min.
- chemikalai biotualetui (“Keja“ marinos buriavimo reikmenų parduotuvė): 19 zl.
- benzinas Eurosuper 95 Keja marinos degalinėje: 23.64 zl. (4.69 zl./ltr.)
- pilni pietūs Gižycke kavinėje centre 4 žmonėms: 110 zl.
- vakarienė Keja uoste Węgorzewo: apie 38 zl.
- vakarienei papildomas maistas parduotuvėje Gižycke: 23.81 zl.
- pietūs McDonald's-e Suwalkuose 4 žmonėms: 46.80 zl.
- suvenyrai (Gižycko uostas prie pilies): 44 zl. (7-15 zl./vnt.)