Žiemos džiaugsmai
Ėhė, vakar 350 km su dviem mažiais beveik nešildomoje mašinoje. Nebeatsimenu, kaip yra kitose mašinose, bet pasirodo, jog << jeigu neveikia ventiliatorius, net atidarius išorinį padavimą, šilumos daug neprisigaminsi. Na, vaikus galima apklostyti, jiems bent taip šilta, o štai vairuojančiam... Taigi, pirmą kartą patyriau, ką reiškia "užšalo kulnas" :) Namučiuose grįžus buvo +14. Atrodo, katilą pakroviau pačiomis geriausiomis malkomis, bet jis, žalčius, ėmė šakotis ir niekaip nenorėjo padoriai kelti temperatūros. Taigi, iki +18 kilstelėti pavyko, bet per naktį (šaltą naktį) vėl pora laipsnių nupūtė. Tačiau, kaip sako gedas, ačiū Dievui, ATOSTOGOS! Tad dabar jau pakūriau maksimalią įkrovą, vad. "sumuštiniu" - malkos + durpės, matysim (įtariu, kad visgi oro padavimo galva streikuoja, reiks ją keisti). O šiaip prasideda sunkus metas, išvažiavo teta, reiškia, su mažiais ar bent mažuoju visą laiką turės būti bent vienas iš tėvelių.
O teigiamiausias vakarykščio vakaro akcentas - filmas "Žemės žmonių poravimosi ypatumai". Kol žiūrėjau vienas - krizenau. Kai prisėdo šalia -iausioji, kvatojome. Išvada - tokius filmus reikia žiūrėti dviese ir tik dviese :)
Na, o dabar - į miestą, gydysim <<. O tai šalta, jomajo, kaip šalta!
O teigiamiausias vakarykščio vakaro akcentas - filmas "Žemės žmonių poravimosi ypatumai". Kol žiūrėjau vienas - krizenau. Kai prisėdo šalia -iausioji, kvatojome. Išvada - tokius filmus reikia žiūrėti dviese ir tik dviese :)
Na, o dabar - į miestą, gydysim <<. O tai šalta, jomajo, kaip šalta!