Nekalėdiniai skaitiniai
Ėmė ir 1os Kalėdų dienos vidurdienį į mano rankas pateko tautos bestseleris, kuris savu laiku nenusileido net Coelhui, pavadinimu "Durnių laivas". Nusprendžiau, kad visgi reikia paskaityti, o ne "važiuoti" ant jos vos po kelių pavartymų knygynuose. Įpusėjau. Skaitosi smagiai. Tarpinės išvados ir pastebėjimai:
1) Lietuvos niekas nemyli, visi myli tik save, išskyrus Petkevičių ir "liaudį" (kas toji liaudis tikrovėje (pvz., asmenybėmis) - taip ir lieka neaišku).
2) Visi žymesni žmonės skirstomi į Petkevičių ir jo draugus (mažuma), kagėbistus (dauguma), partinius funkcionierius, šiaip blogus žmones bei gerus žmones, bet bailius (J. Marcinkevičius ir dauguma rašytojų)
3) Lietuvą prikeltų kažkokia mistinė Vieningosios tautos srovės politika. Tiesa, vado rašytojas nepasiūlo. Skaitytojui jis ir taip aiškus.
4) Landsbergis yra tautinis Sauronas. Petkevičius to nežinojo, bet man jau aišku.
5) Juras Požėla išvydęs trispalvę, anot V.P., pasakė "aš nekalbėsiu, prie šitos vėliavos sušaudė mano tėvą". O prie vėliavos, prie kurios šaudė kitų tėvus p. Požėla kalbėjo su malonumu.
6) Kadangi Petkevičius buvo doras, principingas ir nekagėbistas jis buvo "na ty" su visais partijos šulais, KGB generolais ir kitais valdžios šulais.
7) Visų laikų Lietuvos politikoje buvo tik viena asmenybė - A. Sniečkus.
8) Geriausias posakis - Juršėnas ant Kuolelio
9) Apie A. Sakalausko žūtį jau turiu dvi versijas: Petkevičius ir darkside_lT. Kardinaliai priešingas.
10) V. Petkevičius dorumą, plūstantį iš teksto užkulisių, patvirtina ir padėka pirmame puslapyje, kur dėkojama knygos leidimą parėmusiems verslininkams ir firmoms (pavadinimai nenurodyti).
P.S. Kodėl per LTV kalėdinį koncertą buvo taip dažnai rodomas Agnės Marijos veidas? :)
1) Lietuvos niekas nemyli, visi myli tik save, išskyrus Petkevičių ir "liaudį" (kas toji liaudis tikrovėje (pvz., asmenybėmis) - taip ir lieka neaišku).
2) Visi žymesni žmonės skirstomi į Petkevičių ir jo draugus (mažuma), kagėbistus (dauguma), partinius funkcionierius, šiaip blogus žmones bei gerus žmones, bet bailius (J. Marcinkevičius ir dauguma rašytojų)
3) Lietuvą prikeltų kažkokia mistinė Vieningosios tautos srovės politika. Tiesa, vado rašytojas nepasiūlo. Skaitytojui jis ir taip aiškus.
4) Landsbergis yra tautinis Sauronas. Petkevičius to nežinojo, bet man jau aišku.
5) Juras Požėla išvydęs trispalvę, anot V.P., pasakė "aš nekalbėsiu, prie šitos vėliavos sušaudė mano tėvą". O prie vėliavos, prie kurios šaudė kitų tėvus p. Požėla kalbėjo su malonumu.
6) Kadangi Petkevičius buvo doras, principingas ir nekagėbistas jis buvo "na ty" su visais partijos šulais, KGB generolais ir kitais valdžios šulais.
7) Visų laikų Lietuvos politikoje buvo tik viena asmenybė - A. Sniečkus.
8) Geriausias posakis - Juršėnas ant Kuolelio
9) Apie A. Sakalausko žūtį jau turiu dvi versijas: Petkevičius ir darkside_lT. Kardinaliai priešingas.
10) V. Petkevičius dorumą, plūstantį iš teksto užkulisių, patvirtina ir padėka pirmame puslapyje, kur dėkojama knygos leidimą parėmusiems verslininkams ir firmoms (pavadinimai nenurodyti).
P.S. Kodėl per LTV kalėdinį koncertą buvo taip dažnai rodomas Agnės Marijos veidas? :)