Nežinau nežinau
Martyno Žilionio svajonė: "Tris kartus iš „Linkomanijos“ ar kito interneto puslapio parsisiunti nelegalų filmą ar dainą, tuomet sumoki tūkstantinę baudą ir bent jau artimiausią pusmetį iš viso lieki be interneto prieigos. Tokia dalia lauktų ne vieno lietuvio, jeigu mūsų šalyje galiotų Prancūzijos įstatymai."
Siūlau nesismulkinti. Kodėl gi neįkalinus? O už trečią kartą - iki gyvos galvos, kaip recidyvistą? Vaikšto legendos, kad naciai atpratino traukiniais važinėti "zuikius", kai porą jų sušaudė. Juk efektyvu! Papasakočiau smagią istoriją, kaip viena autorinių teisių gynimo kontora "netyčiom" apmokestino įmonę, kurią įkūrė patys atlikėjai, už tų atlikėjų išleisto albumo tiražavimą :}. Suprantu, nepasižiūrėjo, nepastebėjo, atsiprašė. Būna gi visko.
Mano supratimu, jeigu reiškinys yra visuotinis, matyt, jis nepatenka į visuomenės supratimą kaip "nusikalstamas", o juk nusikalstamumas ir turėtų būti paremtas būtent tokiu supratimu. Paimkime kad ir kyšius: visi dauguma esame davę, bet juk niekas dėl to nesidžiaugiame? Visi daugiau mažiau pripažįstame, kad tai - blogai. Dėl internetinio piratavimo - ne. Kodėl? Dėl to, kad daiktas neapčiuopiamas? Todėl, kad jis "laisvai padėtas"? Ar vis dėlto dėl to, kad tai yra smarkiai kitoks reiškinys, kurį bandoma sprausti į egzistuojančias, bet pasenusias kategorijas? Juk dabar ši idėja privesta iki absurdo - pagal jos logiką, teoriškai už tai, kad aš su draugais prie alaus bokalo dainuoju svetimas dainas, turėčiau mokėti jų autoriui. Bet kodėl tada nemoku už iš draugo pasiskolintą knygą? Juk taip irgi nuskriaudžiu vargšą autorių. Tai gal tada apmokestinkime ne tik tuščias laikmenas, bet ir knygas ne tik viešosiose, bet ir asmeninėse bibliotekose? Ir - jeigu jau taip - kodėl tik autoriui, kodėl ne jo artimiesiems, kuriuos, pvz., tas autorius išlaiko? Apmokestinimo idėja labai svaigi, ypač tokiose lanksčiose formose. Ir, kaip kažkada sakiau, na, gerai, apmokestinkite USB, balvankes, nešiojamus HDD. Bet tada jukš nuo torentų draudimo, nes kuo daugiau naudosime torentų, tuo daugiau mums reikės usb, balvankių, hdd - taigi, autoriui tai tik į naudą. Juk piratai galėtų išgyvenimo grėsmę kelti tik nepopuliariam ir vis neišpopuliarėjančiam autoriui*, o populiariems - jie nemokamas reklamos šaltinis.
Ir kai broliai Bendžiai skundžiasi, kad jų vargšai atlikėjai dabar nebegali išgyventi iš išleisto albumo, o turi važinėti ir koncertuoti, aš tik stebiuosi - o ko čia verkšlenti? Juk pinigą reikia uždirbti. Pagaliau, piratavimo problemą spręsti galima ir labai originaliai, kaip gerb. Rokiškis padarė su Andriaus Užkalnio pirmąja knyga: paleido į tinklą netikrą PDF versiją. Taigi, tas mojavimas baisiai ilgu (ir kieno dar ilgesnis!) autorinių teisių vėzdu rodo, kad taip pat trūksta ir išradingumo, kaip iš naujos situacijos išsisukti taip, kad ir avis būtų sveikas, ir vilkas sotus. Žinot, man paglosto savimeilę, kai nusipirkus tikrą CD randi "Thank you for not downloading this album illegaly". Tikrai tokios padėkos negaučiau senesniais laikais :)
Ir įdomu būtų sužinoti, kaip iš tiesų gi veikia tie Prancūzijos įstatymai, kiek jau žmonių atjungta, kiek bylų iškelta. Ar tik nebus kaip su mūsų kyšiais?
* - žinoma, nepopuliarūs autoriai irgi žmonės, gal jie bus suprasti tik po šimto metų, bet kaip dabar atspėsi? Pagaliau, profesionalaus meno paprastai niekas per daug nepiratauja.
Siūlau nesismulkinti. Kodėl gi neįkalinus? O už trečią kartą - iki gyvos galvos, kaip recidyvistą? Vaikšto legendos, kad naciai atpratino traukiniais važinėti "zuikius", kai porą jų sušaudė. Juk efektyvu! Papasakočiau smagią istoriją, kaip viena autorinių teisių gynimo kontora "netyčiom" apmokestino įmonę, kurią įkūrė patys atlikėjai, už tų atlikėjų išleisto albumo tiražavimą :}. Suprantu, nepasižiūrėjo, nepastebėjo, atsiprašė. Būna gi visko.
Mano supratimu, jeigu reiškinys yra visuotinis, matyt, jis nepatenka į visuomenės supratimą kaip "nusikalstamas", o juk nusikalstamumas ir turėtų būti paremtas būtent tokiu supratimu. Paimkime kad ir kyšius: visi dauguma esame davę, bet juk niekas dėl to nesidžiaugiame? Visi daugiau mažiau pripažįstame, kad tai - blogai. Dėl internetinio piratavimo - ne. Kodėl? Dėl to, kad daiktas neapčiuopiamas? Todėl, kad jis "laisvai padėtas"? Ar vis dėlto dėl to, kad tai yra smarkiai kitoks reiškinys, kurį bandoma sprausti į egzistuojančias, bet pasenusias kategorijas? Juk dabar ši idėja privesta iki absurdo - pagal jos logiką, teoriškai už tai, kad aš su draugais prie alaus bokalo dainuoju svetimas dainas, turėčiau mokėti jų autoriui. Bet kodėl tada nemoku už iš draugo pasiskolintą knygą? Juk taip irgi nuskriaudžiu vargšą autorių. Tai gal tada apmokestinkime ne tik tuščias laikmenas, bet ir knygas ne tik viešosiose, bet ir asmeninėse bibliotekose? Ir - jeigu jau taip - kodėl tik autoriui, kodėl ne jo artimiesiems, kuriuos, pvz., tas autorius išlaiko? Apmokestinimo idėja labai svaigi, ypač tokiose lanksčiose formose. Ir, kaip kažkada sakiau, na, gerai, apmokestinkite USB, balvankes, nešiojamus HDD. Bet tada jukš nuo torentų draudimo, nes kuo daugiau naudosime torentų, tuo daugiau mums reikės usb, balvankių, hdd - taigi, autoriui tai tik į naudą. Juk piratai galėtų išgyvenimo grėsmę kelti tik nepopuliariam ir vis neišpopuliarėjančiam autoriui*, o populiariems - jie nemokamas reklamos šaltinis.
Ir kai broliai Bendžiai skundžiasi, kad jų vargšai atlikėjai dabar nebegali išgyventi iš išleisto albumo, o turi važinėti ir koncertuoti, aš tik stebiuosi - o ko čia verkšlenti? Juk pinigą reikia uždirbti. Pagaliau, piratavimo problemą spręsti galima ir labai originaliai, kaip gerb. Rokiškis padarė su Andriaus Užkalnio pirmąja knyga: paleido į tinklą netikrą PDF versiją. Taigi, tas mojavimas baisiai ilgu (ir kieno dar ilgesnis!) autorinių teisių vėzdu rodo, kad taip pat trūksta ir išradingumo, kaip iš naujos situacijos išsisukti taip, kad ir avis būtų sveikas, ir vilkas sotus. Žinot, man paglosto savimeilę, kai nusipirkus tikrą CD randi "Thank you for not downloading this album illegaly". Tikrai tokios padėkos negaučiau senesniais laikais :)
Ir įdomu būtų sužinoti, kaip iš tiesų gi veikia tie Prancūzijos įstatymai, kiek jau žmonių atjungta, kiek bylų iškelta. Ar tik nebus kaip su mūsų kyšiais?
* - žinoma, nepopuliarūs autoriai irgi žmonės, gal jie bus suprasti tik po šimto metų, bet kaip dabar atspėsi? Pagaliau, profesionalaus meno paprastai niekas per daug nepiratauja.