Penktadieninis sentimentalusis arba autoriaus paieškos
Pirmą kartą išgirdau per Lygiadienį. Pasirodo, originaliai ją dainavo Miko Suraučiaus grupė "Plius minus". Vadinasi, Lietuvos hipių laikų daina. Tekstas tinkamas, melodija irgi faina. Vakar išgirdau atliekant per radiją kažkokią moteriškę. Parūpo sužinoti autorių, nors spėju, kad ne Rolandas Rastauskas ir net ne Paulius Širvys. Greičiausiai netgi ne profesionalus poetas. Bet... Gražu ir jauku kažkaip, ypač su melodija (muzika - Miko Suraučiaus, tekstas - galbūt Algimanto Baltakio).
Tekstas - pagal Ašakaitės dainuojamą versiją. Bet radau, kad yra dar ir papildomas posmas.
Žodžiai
Naktis sidabro į marias papylė
Lyg pat akiračių Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį mėnesienoj plakas
Aš juos renku,
Aš noriu juos atminti.
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalinti,
Gali ir niekados nebūti mano.
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.
Virš kopų Mėnuo pamažu jau dyla
Ir blykšta vandeny sidabro takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį šiąnakt plakas.
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.
(Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu
Juose keistų iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos ar prisimint norėsi
Ateiki vėl, aš tau juos pakartosiu.) - ?
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį ir didelį laukimą.
Tekstas - pagal Ašakaitės dainuojamą versiją. Bet radau, kad yra dar ir papildomas posmas.
Žodžiai
Naktis sidabro į marias papylė
Lyg pat akiračių Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį mėnesienoj plakas
Aš juos renku,
Aš noriu juos atminti.
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalinti,
Gali ir niekados nebūti mano.
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.
Virš kopų Mėnuo pamažu jau dyla
Ir blykšta vandeny sidabro takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį šiąnakt plakas.
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.
(Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu
Juose keistų iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos ar prisimint norėsi
Ateiki vėl, aš tau juos pakartosiu.) - ?
Pr.
O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį ir didelį laukimą.