Apgailėtina
Klausiau šiandien ryte turbūt "Raktą" per "Žinių radiją", kur buvo diskutuojama, ar reikia įstatymiškai drausti smurtą prieš vaikus šeimoje, privačioje sferoje? Na, tą dalyką, kurį kažkuris Seimo narys įvardino kaip vos ne kaip tautinio paveldo dalį. Dalyvavo Seimo nariai Gediminas Navaitis (vienas iš šios nuostatos iniciatorių), Agnė Bilotaitė ir dar viena moteris, atrodo, itin didelių šeimų asociacijos pirmininkė (nerandu kažkaip informacijos apie būtent tą laidą). Klausiau, ir, tiesą sakant, šiurpau. Navaitis nuosekliai, gražiai ir aiškiai dėliojo, kodėl smurtas yra blogai, kad tokios pataisos yra reikalingos, kad būtų galima nutraukti tą agresijos ir smurto tradiciją. Gi moteriškės (!), atsiprašau už apibūdinimą, pezėjo, kad grubus smurtas, aišku, blogai, bet "teisinga" fizinė prievarta reikalinga, svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog jis "nubaustas teisingai" ir tuo pačiu aiškino, kad žinoma, kad negali būti tokių atvejų kai grįžęs, pvz., iš darbo susierzinęs žmogus išlieja savo pyktį ant vaikų.
Bet tai ponios mielos! Vaikai būtent ir tampa neteisingo smurto aukomis. Nes to "teisingumo" taip lengvai nepamatuosi, o smurto prieš vaikus tyrimai būtent ir rodo tą faktą, kad "bausmės" "sunkumas" vaikui kaip tik labiausiai priklauso nuo tėvų nuotaikos, susierzinimo ir pan. Ką čia tyrimai - pats ant savęs matai, kaip reaguoji į vieną ar kitą blogą ar erzinantį elgesį pailsėjęs - išsimiegoję, ar piktas ir irzlus. Įstatyminis draudimas gali atrodyti gal ir kiek absurdiškai, nes tai - beveik nesureguliuojami dalykai. Bet tai jau bent rodytų valstybės poziciją to netoleruoti. Ir tai būtų svarbu. O visi paistymai apie "teisingas bausmes" - tai kažkas panašu į verslininko Boso išmintį "šeimoje moteris turi teisę į balsą tik orgazmo metu" .
Kai visuomenė serga, sveikesnioji jos dalis gal visgi turi teisę užsiimti gydymu?
Aš esu gavęs diržo. Sunku pasakyti, kiek pelnytai - bet vieną kartą kai su draugais kokių 9 metų užsikorėme ant namo stogo ir pašūkavome žemyn ar pabėgiojome. Esu stovėjęs kampe, ne kartą. Nežinau, kuri bausmė baisesnė. Diržas, žinoma, skauda ir atsimena. Tik problema, kad be stogo daugiau nelabai atsimenu, už ką gavau dar.
O ir dabar, su savo vaikais. Ne, nesu šventas. Kartais duodu sprigtą, kartais - įgnybiu, kartais pliaukšteliu delnu per uodegą. Ir su siaubu matau, kad jie tarpusavyje irgi tai perima - ginčo ar kažko sprendimą smurtu. Kad ir kaip to nenorėčiau, kad ir kaip po kiekvieno tokio "nuskriaudimo" gailėčiausi, ir graužčiau save, kodėl neužteko kantrybės. Nes smurtas veda tik į baimę.
Bet tai ponios mielos! Vaikai būtent ir tampa neteisingo smurto aukomis. Nes to "teisingumo" taip lengvai nepamatuosi, o smurto prieš vaikus tyrimai būtent ir rodo tą faktą, kad "bausmės" "sunkumas" vaikui kaip tik labiausiai priklauso nuo tėvų nuotaikos, susierzinimo ir pan. Ką čia tyrimai - pats ant savęs matai, kaip reaguoji į vieną ar kitą blogą ar erzinantį elgesį pailsėjęs - išsimiegoję, ar piktas ir irzlus. Įstatyminis draudimas gali atrodyti gal ir kiek absurdiškai, nes tai - beveik nesureguliuojami dalykai. Bet tai jau bent rodytų valstybės poziciją to netoleruoti. Ir tai būtų svarbu. O visi paistymai apie "teisingas bausmes" - tai kažkas panašu į verslininko Boso išmintį "šeimoje moteris turi teisę į balsą tik orgazmo metu" .
Kai visuomenė serga, sveikesnioji jos dalis gal visgi turi teisę užsiimti gydymu?
Aš esu gavęs diržo. Sunku pasakyti, kiek pelnytai - bet vieną kartą kai su draugais kokių 9 metų užsikorėme ant namo stogo ir pašūkavome žemyn ar pabėgiojome. Esu stovėjęs kampe, ne kartą. Nežinau, kuri bausmė baisesnė. Diržas, žinoma, skauda ir atsimena. Tik problema, kad be stogo daugiau nelabai atsimenu, už ką gavau dar.
O ir dabar, su savo vaikais. Ne, nesu šventas. Kartais duodu sprigtą, kartais - įgnybiu, kartais pliaukšteliu delnu per uodegą. Ir su siaubu matau, kad jie tarpusavyje irgi tai perima - ginčo ar kažko sprendimą smurtu. Kad ir kaip to nenorėčiau, kad ir kaip po kiekvieno tokio "nuskriaudimo" gailėčiausi, ir graužčiau save, kodėl neužteko kantrybės. Nes smurtas veda tik į baimę.