Jos Didenybė Queen
Keista istorija nutiko man su "Queen".
Pirmąjį jų nuosavą įrašą pasidariau gal mėnuo prieš F. Mercury mirtį. Tiesa, tai buvo dar ne "Queen", o F. Mercury / M. Caballe "Barcelona". Žinoma, "Queenus" mėgo mergaitė, į kurią buvau įsižiūrėjęs, o aš labai greitas perimti kitų žmonių skonius - požiūrius, ypač jeigu man šie žmonės priimtini.
Ir tada prasidėjo... Tiesa, mergaitei nuo to labiau patikti nepradėjau, bet užtat ėmiau daug sąmoningiau žiūrėti į muziką - išmokau skirti instrumentų partijas, ėmiau daugiau suprasti aranžuotėse, pagaliau, su gitara pirmuosius akordus išmokau būtent "Queen"ų dainų šalia Kernagio. O paskui buvo ir tekstų kompiliavimas (interneto dar nebuvo, bet ėmė rastis FIDO ir BBSai), nurašymas ir suvedimas į kompą ChiWriteriu nuo pirmesnių licenzinių Lietuvoje parduodamų CD įdėklų, spausdinimas, kopijavimas, įrišimas, nuotraukų medžiojimas. "Queen" buvo neabejotinai pirmoji grupė, kurių buvau fanas tikresniąja tų žodžių prasme. O kokie jų klipai! Beje, visi Queenai buvo su aukštuoju išsilavinimu, tai ne taip dažna muzikos pasaulyje. Galbūt tai lėmė ir ypač įvairiapusę aukščiausios prabos muziką. Vienintelis mano priekaištas jiems - tekstai. Štai čia "Queen" nerodo nieko ypatingo, galbūt todėl vėliau buvo pasukta link "Pink Floyd", rusų roko ir L. Coheno.
Aukso fondas:
1. "Bohemian Rhapsody" - turbūt vienas originaliausių roko kūrinių ever. Gal kiek jau ir nusibodęs, bet vis tiek labai, labai stiprus šmotas. Ne veltui net dolly_s jo klauso :)
2. "Nevermore" trumputė dainelė iš konceptualaus fantasy (ar maginės fantastikos?) pasakos disko "Queen II", kuriame B. May'aus gitara įgavo savo ypatingą skambesį.
3. "Innuendo" - "Bohemian Rhapsody" dark (gothic?) version. Daina + klipas = poveikis*3
4. "It's a Kind of Magic" - pats kokybiškiausias popsas.
5. "It's Late" - man visada imponavo ne tik F. Mercury fejeriški opusai, bet ir tvirtai sukalto B. May roko baladės. "It's late" ir "Save Me" - vieni iš geriausių pavyzdžių.
6. "Don't Stop Me Know" - gyvenimo energija kunkuliuojanti daina. Jos neprarado net tada, kai ją atliko Londono Simfoninis Orkestras, daugelį kitų gabalų tiesiog sunaikinęs.
7. "Good Old Fashioned Lover Boy" - I love retro! Kaip ir "Seaside Rendez-Vouz", "The Millionaire Waltz". Fantastiškos sintezės!
8. "Keep Passing the Open Windows" - visada asocijuojasi su pavasariu ir atvirais langais. Mažai žinoma, bet nuo to ne prastesnė.
9. "Breakthru" - nors kaip dainos autoriai įrašytas visas ketvertukas, kaip buvo daroma nuo "The Miracle" laikų ir vėl, tačiau manau, kad labiausiai prie jos "leteną" pridėjo bosistas J. Deacon, kurio dainos visada buvo mažiausiai konceptualios, bet labai melodingos ir mielos (plg. "Who needs you", "You and I")
10. "My Melancholy Blues" - vienas iš dviejų "Queen" sukurtų bliuzų, nors šitas labiau net fokstrotas, tik pavadinimas "Bliuzas". Be galo gražus.
O kur, paklausite, "We Will Rock You", "We Are the Champions", "The Show Must Go On"?
Jos be galo žinomos, bet tokios neabejotinos genialumo kibirkštėlės jose trūksta. Nors "The Show Must Go On" iki šiol spaudžia ašaras, o "We Will Rock You" netgi sapnuose staugiu. Tik štai "We Are the Champions" nevirškinu. Nepatinka ir viskas.
P.S. Valio!!! Neatsimenu ką sapnavau!
P.P.S. Ne, atsiminiau. Tik nežinau, ar čia šiąnakt, ar anksčiau. Alia turinys - svarbus. G. Dabašinskas - KGBistas!!! Vat.