Ryte nebuvo interneto, dabar nebėra laiko :(
Vakar pagaliau įpusėjau G. Beresnevičiaus "Paruziją". Kuo toliau - tuo blogiau. Ima priminti didžiai išsilavinusio žmogaus baltąją karšligę. Egzistencinis siaubas? Mažiau gerti reikia - ir nebus to siaubo, o tai, kas skamba puikiai G. Beresnevičiaus esė'se, romane skamba fragmentiškai, pasikartojančiai ir nevykusiai.
Noriu skaityti
merihold, bet dar neturiu, prezentacijos nebuvo, su antkainiu pirkti - zapadlo :)
Reikia pagaliau aprašyti A. Urbonaitės "Posūkyje neišlėk" Bus proga pasiplūsti.
Peraviau <<. Paliko įspūdį A1 sukimosi greitis - norisi atvažiuoti ir vėl, tiesa, nuplėšti už padangų maišus po 80ct - negražu. Bet greitis žavingas.
Ir vėl neprisimenu, ką sapnavau, nors tikrai kažką sapnavau ir naktį buvau atsibudęs su sapno įspūdžiais. Gal ir gerai :)