Parodyk man savo klozetą, ir aš pasakysiu...
Pietaujantys - atsargiai! :)
Iš tiesų, mano kukliais stebėjimais, visus žmones galima suskirstyti į kelias grupes:
1. Kruopščiai valo klozetus - tokių mažuma.
2. Klozetų pašiūruoja šepečiu (bet neišvalo gelmių, t.y. dalies po vandeniu), pila daug chemijos - tokių dauguma
3. Klozetų iš viso nevalo - tokių vis dar yra. Jų pagrindinis teiginys - vis tiek šiksiu, nafig valyti?
Dar suprantu, tuos laikus, kai tarybiniai klozetai buvo kažkoks košmaras - kampas toks, kad jeigu vyras sisioja atsistojęs - garantija, kad apsitaškys viskas aplinkui. "Švarus" kakojimas irgi buvo beveik neįmanomas, nebent sėdi ant pačio pačio krašto ir taikaisi, kad tas daiktas kristų tiesiai į vandenį, bet argi tai sėdėjimas? Ten išvalyti "dugną" buvo labai sudėtinga, bet irgi įmanoma. Ir valėme. Bet dabar, kai klozetai platūs, patogūs, apkakoti keramiką jau daug sunkiau, negi taip sunku išvalyti? Todėl šiais laikais 3 kategorijos žmonių nesuprantu visiškai. Ir antros nelabai suprantu, bet trečios tai ypač. Juk švarus klozetas - tai geras įspūdis apie žmogų. Atsiprašau, jei ką įžeidžiau.
Beje, dar vienas neteisingas klozetų pirkėjų požiūris: "koks skirtumas į ką šikti?" O skirtumas, žinokite, didžiulis. Klozetas - rimtas įrenginys. Ypač tuo įsitikini, kai reikia išsirinkti iš įvairiausių konstrukcijų - vienoks indo kampas iki vandens, kitoks kampas, vandens nuleidimo mechanizmai (krioklys, srautinis, aplinkinis). Geras nupylimas - pusė klozeto. Gera keramika - tai garantija, kad jums atsisėdus, klozetas nesulūš. O kai po šikna lūžta klozetas - jausmelis žinokite oi. Taigi, negailėkite pinigų geram klozetui ir juos valykite. Tada aš jus gerbsiu! :)