daugiakalbystė
Vakar buvo kažkokio LJ įrašų temų galvojimo diena. Ko tik neprisigalvojau... Išplaukė štai ir ši tema, tiksliau - klausimai:
Nežinau, ar jums tai būna, bet aš, pvz., primityvų arba absoliučiai debilišką anglišką dainos tekstą galiu ignoruoti ir jo negirdėti. Pvz., Claptono "You are wonderful tonight" yra klaikiai primityvus tekstas. Bet klausai ir... dzin. Apie debiliškus tekstus net nekalbėsiu. Lietuviškai primityvus ar debiliškas tekstas kelia tiesiog siutą: aš vis atsargiai viena akimi pamėginu pažiūrėti KIŽ3. Atlaikau tol, kol nuskamba kokia nors "daina". Išgirdęs niekada neklausau iki galo. O pagalvojus - tekstai savo kvailumu dažnai niekuo ne blogesni už angliškus. Niekuo. Kodėl toks suvokimo skirtumas? Keista, bet net ir rusiškų tekstų debilumas man kliūva mažiau negu lietuviškų. Tai bet kodėl?!
Antrasis kalbinis klausimas - kodėl lietuvių kalboje lytėjimas yra taip ignoruojamas? Pvz., anglai, kurie vargu ar karštesni už mus, Baltijos italus, turi "touch". Ir tų "touch" pilna visur: "your kiss, your touch, your warm embrace", "still feels like first touch, still getting closer baby". Pastebėkite - lietuvių kalboje lietimas dažniausiai vartojamas kaip neiginio forma, pvz., "neliesk manęs!", o pozityvo tam neturime, tiesa, yra "glostyti", bet tai jau kiek kita "lietimo" stadija.
Ir ką manote, protingieji kurmiai (-ės)?
Nežinau, ar jums tai būna, bet aš, pvz., primityvų arba absoliučiai debilišką anglišką dainos tekstą galiu ignoruoti ir jo negirdėti. Pvz., Claptono "You are wonderful tonight" yra klaikiai primityvus tekstas. Bet klausai ir... dzin. Apie debiliškus tekstus net nekalbėsiu. Lietuviškai primityvus ar debiliškas tekstas kelia tiesiog siutą: aš vis atsargiai viena akimi pamėginu pažiūrėti KIŽ3. Atlaikau tol, kol nuskamba kokia nors "daina". Išgirdęs niekada neklausau iki galo. O pagalvojus - tekstai savo kvailumu dažnai niekuo ne blogesni už angliškus. Niekuo. Kodėl toks suvokimo skirtumas? Keista, bet net ir rusiškų tekstų debilumas man kliūva mažiau negu lietuviškų. Tai bet kodėl?!
Antrasis kalbinis klausimas - kodėl lietuvių kalboje lytėjimas yra taip ignoruojamas? Pvz., anglai, kurie vargu ar karštesni už mus, Baltijos italus, turi "touch". Ir tų "touch" pilna visur: "your kiss, your touch, your warm embrace", "still feels like first touch, still getting closer baby". Pastebėkite - lietuvių kalboje lietimas dažniausiai vartojamas kaip neiginio forma, pvz., "neliesk manęs!", o pozityvo tam neturime, tiesa, yra "glostyti", bet tai jau kiek kita "lietimo" stadija.
Ir ką manote, protingieji kurmiai (-ės)?