žirmūnų elegija

[lukryte]

žiemos raugesiu apsirėdę žmonės
sudribusiais pilvais ir išsmilkytom akim
prisimerkę
rūko vakarų suktines ant suoliuko nuolaužų

tokios mėlynos tos sutemos, ak
ir ryžos katės taip susiveja į dūmų tumulus
kaip lipnūs nebalintos vilnos siūlai

o ryžius su rožėm
barsto jauniems į rainas šukuosenas
ir kvatoja visokie
elegantiški elitai kur prie lito

nagi po vieną megztinį
iš dilgėlių nusimezgam
ir varom vilkolakiais
palei Nerį, palei neramiųjų langus
kukuosim gegutėm
šnarėsim žilvičiais

ok?