Oi
apsiverksiu, kaip lenkai Lietuvoje skriaudžiami. Vaje kokie jie vargšai ir t.t. ir panašiai. Visiškas briedas. Protestuoti leidžiama kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Galima protestuoti ir Lietuvoje, bet dėl tikrai svarbių dalykų, o ne dėl to, kad kažkam paranku.
Pradedu manyti, kad kovo 11-osios eiseną kuo toliau tuo labiau palaikys dauguma žmonių. Tik prie šūkio "Lietuva lietuviams", prisidės - "Lietuva be lenkų" ar ir dar kitokiais, ne tokiais "maloniais", šūkiais.
Negana to, kad nenori mokytis lietuviškai, bet dar uždaro ir lietuviškas mokyklas. Ir tai vyksta ne Punske ar Seinuose, bet čia Lietuvoje, Vilniaus krašte. O į mitingą susirenka tik koks 100 žmonių, kai tuo tarpu prie Seimo ateina 2 tūkst. ir plius dar lenkų televizija iškiša savo nosį.
Žinau, kad radikalizmas yra ne išeitis, jėgos panaudojimas yra ne išeitis, net nepykanta yra neišeitis, bet ką daryti, jei valdžios atstovai yra neįgalūs ir nesugeba susitvarkyti su tokiais pažedimais?
Kol kas "kova" vyksta tik komentarų lygyje, tik ar ilgai visą tai tęsis? Niekas to negali pasakyti. Mūsų politikai ir toliau daro reveransus, ir leidžia kitai šaliai tvarkytis kaip pas save namie.
Sunku galvoti, kad čia, pačioje šalies sostinėje, gali būti taip, kad bijosim kalbėti lietuviškai, melstis lietuviškai, skaityti ir bendrauti lietuviškai. Kad galbūt, kaip 1919 metais, teks viską pametūs bėgti į Lietuvos gilumą. Nenoriu apie tai galvoti, nes pasidaro baisu, baisu dėl Lietuvos, mūsų žmonių ir kalbos. Tada pradedi darytis radikalus ir sustabarėjęs. Bet tiesiog neturi pasirinkimo. Ir...tuo pačiu pagavoji - "kad ir kas nutiktų, negalėsi pasiduoti ir žiūrėti, kad tie, kurie gyvena žemėje, kuri juos maitina, šika ir ją visaip dergia. Negalėsi leisti sutrypti to kas dar liko iš Lietuvos, negalėsi to leisti, bent jau ne tu..".
"Gali žmogaus nemylėti, bet nekęsti neturi teisės" - bet ką daryti, kai nėra kitos išeities?
Pradedu manyti, kad kovo 11-osios eiseną kuo toliau tuo labiau palaikys dauguma žmonių. Tik prie šūkio "Lietuva lietuviams", prisidės - "Lietuva be lenkų" ar ir dar kitokiais, ne tokiais "maloniais", šūkiais.
Negana to, kad nenori mokytis lietuviškai, bet dar uždaro ir lietuviškas mokyklas. Ir tai vyksta ne Punske ar Seinuose, bet čia Lietuvoje, Vilniaus krašte. O į mitingą susirenka tik koks 100 žmonių, kai tuo tarpu prie Seimo ateina 2 tūkst. ir plius dar lenkų televizija iškiša savo nosį.
Žinau, kad radikalizmas yra ne išeitis, jėgos panaudojimas yra ne išeitis, net nepykanta yra neišeitis, bet ką daryti, jei valdžios atstovai yra neįgalūs ir nesugeba susitvarkyti su tokiais pažedimais?
Kol kas "kova" vyksta tik komentarų lygyje, tik ar ilgai visą tai tęsis? Niekas to negali pasakyti. Mūsų politikai ir toliau daro reveransus, ir leidžia kitai šaliai tvarkytis kaip pas save namie.
Sunku galvoti, kad čia, pačioje šalies sostinėje, gali būti taip, kad bijosim kalbėti lietuviškai, melstis lietuviškai, skaityti ir bendrauti lietuviškai. Kad galbūt, kaip 1919 metais, teks viską pametūs bėgti į Lietuvos gilumą. Nenoriu apie tai galvoti, nes pasidaro baisu, baisu dėl Lietuvos, mūsų žmonių ir kalbos. Tada pradedi darytis radikalus ir sustabarėjęs. Bet tiesiog neturi pasirinkimo. Ir...tuo pačiu pagavoji - "kad ir kas nutiktų, negalėsi pasiduoti ir žiūrėti, kad tie, kurie gyvena žemėje, kuri juos maitina, šika ir ją visaip dergia. Negalėsi leisti sutrypti to kas dar liko iš Lietuvos, negalėsi to leisti, bent jau ne tu..".
"Gali žmogaus nemylėti, bet nekęsti neturi teisės" - bet ką daryti, kai nėra kitos išeities?