Žodynų džiaugsmas
Įsigijau čia prieš kelias dienas Roberto. Kudirkos "Lietuvių kalbos žargono ir nenormatyvinės leksikos žodyną".
Akademinis, beje leidinys - Su recenzijom iš prof. dr. Alvydo Butkaus ir prof. dr. Sauliaus Keturakio. Kapitalinis darbas, beveik 700 A4 puslapių. Ir net pačius įmantriausius keiksmus, mano girdėtus, randu visus.
Visos tos vulgarybės, slengai, žargonai taip pat yra mūsų kalbos dalis. Nesvarbu, ar mes tuos žodžius vartojame ar ne, ta kalbos dalis kasdien šalia mūsų ir negalima paneigti jos buvimo. Iš aplinkos mes ją absorbuojame kasdien. Ar norime ją vartoti, ar ne - čia jau kiekvieno pasirinkimas. Žodynas - tai būdas suprasti ir, galbūt, kartais apsisaugoti.
Džiaugiuosi tuo, kad kalbos marginalija nelieka pamiršta. Ir džiaugiuosi tuo, kad lietuvių (žmonių) kalba pagaliau išaugo iš vystyklų. Nes lietuviai seniai jau nekalba homogeniška išpuoselėta kalba, kuri bandoma užvilkti ant asmens kalbėsenos.
Akademinis, beje leidinys - Su recenzijom iš prof. dr. Alvydo Butkaus ir prof. dr. Sauliaus Keturakio. Kapitalinis darbas, beveik 700 A4 puslapių. Ir net pačius įmantriausius keiksmus, mano girdėtus, randu visus.
Visos tos vulgarybės, slengai, žargonai taip pat yra mūsų kalbos dalis. Nesvarbu, ar mes tuos žodžius vartojame ar ne, ta kalbos dalis kasdien šalia mūsų ir negalima paneigti jos buvimo. Iš aplinkos mes ją absorbuojame kasdien. Ar norime ją vartoti, ar ne - čia jau kiekvieno pasirinkimas. Žodynas - tai būdas suprasti ir, galbūt, kartais apsisaugoti.
Džiaugiuosi tuo, kad kalbos marginalija nelieka pamiršta. Ir džiaugiuosi tuo, kad lietuvių (žmonių) kalba pagaliau išaugo iš vystyklų. Nes lietuviai seniai jau nekalba homogeniška išpuoselėta kalba, kuri bandoma užvilkti ant asmens kalbėsenos.