1944 metų liepos pradžioje - 8 dieną sovietinė kariuomenė pasiekė Vilnių ir kartu su operaciją "Ostra Brama" jau kelias dienas vykdžiusia lenkų Armija Krajowa pradėjo miesto šturmą. Bendras faktografinis ir chronologinis šio įvykio vaizdas yra pristatytas internetinėje publikacijoje (
http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.1161), o architektūrinės sostinės netektys užfiksuotos Vilniaus metraštininko Jano Bułhako fotografijose (žr. Lietuvos dailės muziejaus leidinį VILNIUS.1944. Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas, Vilnius, 2009).
Kita vertus, neverta sklandyti virtualioje erdvėje ar sėdėti dulkinoje bibliotekoje - užtenka pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis ir įsitikinti, kad karo žaizdos mieste yra dar gyvos, galima sakyti - kraujuojančios, neužgydytos, neišgijusios, primenančios, kad laikas bėga greitai, tačiau atmintis išlieka...
Nekalbėsime apie elementarius pastatų nugriovimus (ne tik įvykusius tiesioginių karinių veiksmų metu, bet ir vėliau).
Bet kuriame Vilniaus taške galima išvysti ir iki mūsų dienų išlikusius apšaudymo pėdsakus.
Ypač jų daug yra Naujamiestyje ir Centre. Tai neturėtų stebinti. Tam esama keleto priežasčių. Pirma, Senamiestyje ne vienas nuo karo nukentėjęs pastatas buvo restauruotas arba tiesiog nugriautas. (Panašios dalios, žinoma, neišvengė ir vėlesnių epochų statiniai kitose vietose). Antra, aptariamoje Vilniaus dalyje nemažai yra vadinamojo "plytų stiliaus" objektų - o šie vien dėl savo charakteristikos - plytinių sienų, geriau išsaugojo tiesioginio-netiesioginio apšaudymo pėdsakus. Pastaruosius, ypač jeigu jie buvo ne tokie ryškūs ir ne į gatvę išeinančiuose (reiškia - ne tokiuose reprezentatyviuose) fasaduose, neskubėdavo užtaisinėti (galop - net ir kažkokie užglaistymai matomi net plika akimi). Galop - būtent čia, rajone aplink Lukiškių aikštę, pajėgesnio ir gausesnio priešininko iš rytų į vakarus spaudžiami vokiečiai liepos 10-11 dienomis sutelkė paskutinius gynybos židinius.
Įnirtingus mūšius liudija gerokai apgriautas Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių kampas (apskritai -Centre stalininė architektūra ženklina ypatingai nukentėjusias vietas).
Štai, kad ir pastatas, pažymėtas antruoju Pylimo gatvės numeriu. Labai aiškiai matyti jo nukentėję ir negrabiai atstatyti angokraščiai.
Keli statiniai kaimynystėje - prie P.Cvirkos skvero, jau Pylimo gatvėje. Tiesioginiai pataikymai iš stambesnio kalibro šaudmenų.
Pastatas (Pamėnkalnio 2) žvelgiant nuo P.Cvirkos skvero. Kairiau, gilumoje matyti ir kitas namas, taip pat pažeistas šūvių.
Bendras sienos vaizdas. Kitoje pusėje buvusiems statiniams (galima spėti, kad ten buvo įsitvirtinę vokiečiai, ir rusai į juos šaudė viskuo, kuo galėjo) pasisekė liūdniau - jų vietoj stovi stalininiai...
Pataikymas iš stambesnio kalibro.
Matyti, kad taikyta į langą
Pastatas už to paties namo, kiemo gilumoje.
Vėlgi stambus kalibras...
Dvi skylės.
Pastatas su gorgolėmis Pamėnkalnio gatvės gilumoje. Apdaužytos plytos, greičiausiai, ne laiko, o karo randai.
Labai aiškiai matomi kulkų pėdsakai Gedimino prospekte esančio daugiabučio (nr. 36) vidinėje pusėje. Kai kas negrabiai užglaistyta, kitkas palikta...
Visų okupacinių valdžių saugumo rūmai. Šūvis į akmeninį cokolį. Vėlgi - matyti į kurią pusę judėjo rusai, ir kurlink judėjo vokiečiai. Tai yra - raudonarmiečiai juos apšaudė. Pylė kaip reikiant...
Nuo apšaudymo gerokai nukentėjusi Šv. Jokūbo ligoninė (buvo pažeisti ir Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštai bei fasadas).
Abu ligoninės statiniai - "plytų stiliaus". Vienas, dešinys, dėl didesnių pažeidimų buvo nutinkuotas. Kitas iki mūsų dienų rodo savo žaizdas.
Kairio pastato bendras vaizdas. Rusai judėjo nuo Žaliojo tilto, vokiečiai traukėsi link Žvėryno.
Stambesni ir smulkesni pažeidimai. "Plytų stiliuje" jų nebeužmaskuosi...
Pažeistas karnizas.
Čia tas dešinysis pastatas - užtinkuotas.
Štai taip tai atrodė 1944 m.
Galop - Lukiškių kalėjimas. Apšaudyti korpusai ir sienos.
Išlikusios karo žaizdos gerai rodo - kas puolė, o kas gynėsi. Kad "fašistkaja nečist" buvo genama Vakarų kryptimi, kad mieste virė įnirtingos gatvių kautynės, kuriose, kas baisiausia - kentėjo ne tik pastatai, bet žuvo ir žmonės.
Sovietinės dokumentinės kronikos pradžioje matomi nuo rytinių Vilniaus kalvų miestą apšaudantys raudonarmiečiai, o 6.23 atkarpoje iš paukščio skrydžio užfiksuota nuo apšaudymų stipriai nukentėjęs Naujamiestis - vieta tarp Didžiosios Pohuliankos ir K.Kalinausko gatvių...
https://www.youtube.com/watch?v=bkBsSe-3b_g