Respublika prieš Maskvą: Smolenskas
Pagaliau - laikau rankose knygą. Sunki, blizgi, spalvota. Tikiuosi - bus įdomi visiems, besidomintiems istorijos gaisre pražuvusia Abiejų Tautų Respublika.
Šiandien - kiek apie Smolenską - pagrindinę Respublikos tvirtove rytuose. Vargu ar koks LDK miestas buvo ginamas atkakliau (o maskvėnų lygiai taip pat niršiai puolamas). Tiesą sakant, net LDK sostinė, kai iki jos pagaliau prasibrovė Maskvos pulkai, gynėsi kur kas menkiau. Smolenskas gi - it šarvuota bokso kriaušė metų metais be virpesio atmušinėjo priešo smūgius.
"Purvinoji" 1502 m. apsiaustis (trukusi 3 mėnesius) , "girtasis" 1513-ųjų sausio šturmas (apsiaustis truko mėnesį), 1513 m. rudens puolimas (3 mėnesiai), 1514 m. apsiaustis (gegužė - rugpjūtis)...
Nuolatinių puolimų nukamuoto Smolensko gyventojus turėjo apimti neviltis - viena kęsti apsiaustį kartą per dešimtmetį, kita - kas keletą mėnesių, kai priešai sunaikina visą apylinkių derlių, o saviškių pagalba vėluoja mėnesiais. Tad kodėl jie taip įnirtingai gynėsi? Atsakymas banalus - jie pirmiausia gynė savo pačių laisvę, tiksliau - laisves. Juos galima vadinti "pirktiniais LDK patriotais".
(knygos ištrauka)
Tokia atkakli gynyba, be galingų įtvirtinimų ir narsios įgulos, didele dalimi buvo pačių miestiečių nuopelnas. Ne veltui LDK didysis kunigaikštis Aleksandras dar I - ojo karo su Maskva metu, 1493 - iaisiais, kreipėsi į miestiečius, prašydamas tvirtai ginti Smolenską. Ne už dyką - smolenskiečiai LDK turėjo ypatingą statusą - iš kunigaikštystės valdovų nuo pat 1442 m. buvo išsikovoję gausybę privilegijų ir atleisti nuo daugybės valstybinių prievolių. Pvz., vien 1500 m. juos penkiolikai metų atleido nuo prekybos mokesčių, prievolės tiekti vežimus ir arklius kariuomenei. Smolenskiečių bojarinai be kalbų turėjo visas LDK bajorų teises, o karalius įsipareigojo nė pirštu neliesti jokių senųjų Smolensko diduomenės teisių ir teritorijų. Kaip rašo rusų istorijos profesorius Aleksandras Filiuškinas, „Tokios teisės ir nesisapnavo Maskvos valstybės miestiečiams. Jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečius darė kur kas didesniais patriotais, nei bet kokie lozungai ar ideologijos. Tad miestiečiai mirtinai priešinosi rusų kariams, nes prijungti prie Maskvos jie būtų praradę savo išsikovotą statusą... Taip, smolenskiečių lojalumas buvo pirktinis, bet kaina buvo aukšta ir tenkino abi puses.“ Beje, nors didžioji miestiečių dalis ir buvo stačiatikiai, tai nereiškė jokių šiltų jausmų maskvėnams, nes stačiatikiai to meto LDK jautėsi ramiai ir užtikrintai, gyvenantys savo valstybėje. Juolab, kad sudarė didesnę LDK gyventojų dalį.