Mūšis ties Ūla (1564)
Sausio 26-ąją dera prisiminti ne tik Tarptautinę muitinės dieną (yra tokia šventė), bet ir šaunią, dar priešliublijinę LDK pergalę karuose su maskvėnais - Ūlos mūšį.
Apipintą tiek ir tokiom vingriom amžininkų ar paskesnių tyrinėtojų versijom, kad aišku tik viena - rinktiniai caro Ivano Rūsčiojo raitelių pulkai (apie 18 tūkst. karių) tą 1564-ųjų dieną (tiksliau jau vėlų vakarą) buvo visiškai sutriuškinti kur kas menkesnių lietuvių (kabliukams - turimi omeny LDK kariai) pajėgų (apie 4 tūkst. karių). Anot metraštininkų - mūšio vietoje ir po dešimtmečio teberiogsojo krūvos kaulų, o priešų žuvę net daugiau, nei užpernai triukšmingai minėtame Oršos mūšyje (1514).
Knygoje "Respublika prieš Maskvą" rasite ne tik gausiai..eee.. šarvuotą straipsnį, papuoštą Lietuvoje berods dar nepublikuotomis spalvotomis rusų XVI a. Iliustruotojo sąvado miniatiūromis (ak, tiesa, viena nespalvota publikuota Gedimino Lesmaičio "LDK samdomojoje kariuomenėje") ...vaizduojančiomis to mūšio eigą, bet ir pora dviejų populiariausių jo versijų schemų.
Situacija, šiaip, daugel kuo broliu dvyniu primenanti Oršos mūšio aplinkybes - triuškinantis pralaimėjimas, šaunus atsispyrimas nuo bedugnės krašto ir... nesugebėjimas atsitiesti iki galo.
Tradicinė ištrauka.
Rusai ketino smogti jiems įprastu dar nuo XVI a. pradžios naudotu būdu: vienu metu įsiveržti iš skirtingų pusių, kad galėtų nusiaubti kuo didesnį plotą.
Iš Polocko su keturiais pulkais karių (apie 17 - 18 tūkst. žmonių) į LDK gilumą patraukė vienas geriausių caro karvedžių, nesyk Livonijoje pasižymėjęs kunigaikštis Petras Šuiskis. G. Kommendone, minėjo, kad į Šuiskio armiją buvo surinkti „rinktiniai raiteliai iš pačių stipriausių Maskvos miestų: Toropeco, Pskovo, Novgorodo ir Lucko, juos paprastai vadino šarvuotaja kariauna“.
Ši priešo grupuotė ties Orša ketino susitikti su antra, dvigubai gausesne maskvėnų kariuomene, žygiavusia nuo Smolensko ir vedama kunigaikščio Vasilijaus Serebriano. Susijungę į vieną didžiulę armiją, maskvėnai planavo atakuoti Minską, Naugarduką ir pačią LDK sostinę Vilnių.
Atrodė, kad LDK skaičiuoja paskutinius mėnesius ir dienas. Nepasimokę iš liūdno Polocko likimo, lietuviai krašto gynybai tesugebėjo suburti apie 10 tūkst. karių. O ir šie tarytum atsidūrė tarp kūjo ir priekalo: susitelkė Lukomlio mieste (Baltarusija), kaip tik pusiaukelėje tarp abiejų artėjančių maskvėnų grupuočių.
Lietuviams vadovavę didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis ir lauko etmonas Grigalius Chodkevičius nusprendė užbėgti rusams už akių. Ir smogti pirmi, kol maskvėnai dar nesusijungė į didžiulę nenugalimą armadą. Iš lietuvių šnipų Polocke sužinojęs Šuiskio žygio maršrutą, Radvila netikėtumo vardan surizikavo dar labiau sumažinti savo jėgas. Palikęs lėtai judančius pėstininkus ir artileriją, vos su 4 tūkst. rinktinių raitelių (ketvirtadalį kurių sudarė samdiniai) jis nuskubėjo rusams priešpriešiais.
Tuo tarpu Šuiskis, persikėlęs per Dauguvą, anot Kommendonės sausio 26-ąją „išvedė karius į laukus ties Ulos upe“. Panašu, kad tai buvo tiesiog nedidelė laukymė kažkur miškuose už Čašnikų miesto, ties Ivansko kaimeliu, kairiajame Ulos upės krante. Tos pat dienos vakare čia pasirodė ir lietuviai.
Nuo šio momento apie Ulos mūšį pasakojantys istoriniai šaltiniai pateikia dvi priešingas kautynių versijas, sutardami tik dėl vieno - maskvėnai netikėtai patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
Žemiau - maskvėniškoji (ir maskvietiškoji) mūšio versija: iš kairės į dešine:
1 - nešarvuoti Petro Šuiskio vedami maskvėnų raitelių būriai iš Polocko išjoja į LDK, "lengvo pasivaikščiojimo". Už nugarų raiteliams matyti gausūs gurguolės vežimai - su amunicija antrai - gausesnei bet prastai ginkluotai rusų grupuotei.
2 - maskvėnų raiteliai sunkiai braunasi mišku - dešinėje viršutiniame kampe matyti pasaloje tūnantys šarvuoti apliavašalmiai LDK kariai
3 - LDK raiteliai užgriūna sutrikusius maskvėnus - gurguolė jau lietuvių rankose, likę priešai žuvę arba bėga
4- parbėgėliai Polocke praneša apie armijos žūtį - tolumoje už miesto dešinys viršutinis kampas matyti belaisvių minią išsivedantys LDK raiteliai ir mūšio lauke likusiųjų kūnų kalnai
