"Eridanas" deda tašką
Ką gi, tai jau oficialu - pirmoji ir ilgiausiai veikusi specializuota Lietuvos fantastikos leidykla "Eridanas", įkurta žilais 1992-aisiais, baigia savo veiklą.
Baigia, išleisdama dvi knygas (Harry Turtledove "Dingusį legioną" ir Harry Harrisono "Plieninės žiurkės sugrįžimą") - iš kurių bent viena (Turtledove) - visai nieko kovinė fantasy, atkartojantį klasikinį "Anabazio" siužetą, tik fantasy pasaulyje. Antrosios neskaičiau.
Iki 500 "Pasaulinio fantastikos aukso fondo" knygos tebuvo likę išleisti 7 knygeles, serija sustojo ties 493-iąja - "Plieninės žiurkės sugrįžimu".
Ką gi pasakyti prie leidyklos kapo...
Tai buvo maža narsių žmonių leidykla, užsivertusi sunkiai pakeliamą naštą - supažindinti lietuvius su kone visu fantastinės literatūros spektru - nuo Strugackių iki Stiveno Kingo.Gal todėl neatlaikė gniuždančio svorio ir pasidavė bendrai tendencijai, regimai kone visur - ėmus leisti masiškai, pataikauti skaitytojui skoniui, suprastėjo "Aukso fondo" vertimų kokybė, o serija netruko tapti... hm, kaip čia pasakius ir antro šviežumo fantastikos - primityvesnių kovinukų, sunkiasvorės erotikos ir t.t. fondu.
Leidykla į priekaištus turi sunkiai atremiamą kozirį - o ką gi daryti, jei intelektualusis Filipo K. Diko "Ubikas" tapo viena nuostolingiausių leidyklos knygų per visą istoriją?.. Užsidaryti ir dingti išdidžiai pakėlus galvą ar - pasirinkti principą leisti 3-4 "šiaip sau" knygeles, kad jų pelno dėka išleisti vieną kitą, tikrai vertą "aukso fondo" vardo.
Man asmeniškai didžiausiu leidyklos nuopelnu, prie visų, tikriausiai teisingų burbesiu apie prastus vertimus (nors būta labai puikių vertimų - Strugackių, to paites Kingo), apie tai, kad ji visai nedirbo su skaitytojais, visai nesipiarino (ir tai tiesa - kiek gi ir kaip gi galima buvo išpiarinti vien S. Kingą! Kita vertus - kažko nesimato, jog leidykla, perėmusi iš "Eridano" Kingo leidybos estafetę labai jau koptų į šio siaubų karaliaus piaro aukštumas - bent jau jo "Tamsoje be žvaigždžių" - puikiausia knyga - pasirodė be didesnio triukšmo).
Taigi, prie viso to nedarbo su skaitytojais, totalaus piaro trūkumo, ji nespjovė į lietuvius, rašančius fantastiką, nespjovė į vadinamąjį fendomą - eilinius fantastikos mėgėjus, kartkartėm susirenkančius į pokeisčius renginius - Lituanikonus. Didele dalimi tik jų dėka Lietuvoje daug metų gyveno (ir dar truputį tebegyvuoja) kiek organizuota žmonių, vadinančių save "fantastais" bendrija - fendomas.
Ko verti vien eilę metų rengti "Geriausios lietuvių fantastikos" konkursai, negausi, bet leista "Lietuvių fantastikos bibliotekos" romanų serija.
Už tai verta nulenkti galvą prieš šiuos žmones.
Viso gero ir - ačiū už knygas.
Jų leidykla išleido kur kas daugiau nei 500 - 493 vien "Aukso fondo" serijoje, o kur dar S. Kingo raštai, kitos serijos.
Dėkui, Algimantui Piligrimui, Gintarui Aleksoniui, Rolandui Maskoliūnui, Gediminui Beresnevičiui, Gintautui K. Ivanickui ir visiems kitiems nuoširdžiai dirbusiems ir dariusiems daug ką, kad kuo daugiau žmonių pamiltų fantastiką.
Aš tikiu, kad Lietuvoj visada bus kam išleisti George Martino, S. Kingo ir kitų mega klasės autorių knygas.
Bet labai abejoju ar greitai sulauksime kokio Strugackių "Pirmadienis prasideda šeštadienį" (man nebėda galiu paskaityt ir rusiškai).
Kažin ar bus kas išleidžia fantastikos "vidutiniokų", su vis pagarba, neįžeidžiant - kokio naujojo Gleno Cooko romano apie seklį Garetą.
O gal, kas žino.