Kaip matote, praūžusi vėtra Seredžiuje nepagailėjo ir vieno iš dviejų, greta mokyklos buvusių ąžuolų...
Pro juos tikriausiai ne viena serediškių karta takeliu kulniuodavo į mokykla.
Po išlikusiuoju ir aš ne kartą rinkau giles vadinamajai gilių kavai gamint. O kieksyk čia pro šalį eita į gegužines, šaudyklą, miškelį "prie Trijų pušų".
Velniškai gaila, bet kita vertus gerai, kad tuo metu buvau miestelyje ir mačiau milžino žūtį - tarytum ir išlydėjau senolį, atsisveikinau. Visai ne tas pat, kai atvažiuotum po pusmečio ir vietoje, kur įpratai matyti šį galiūną - tik kelmas.
Na ką, iš nuvirtusio matyt pridroš nemažai gražių skulptūrtų, kurių tauip gausu mokyklos kieme, o antrasis, kasžin, gal dar pergyvens ir šio lj autorių..:)
Dar nušniojo pusę klevo prie Neringos ir J. Marcinkevičiaus gatvių sankryžos. Klevo drevėje, sako, būta bičių, tad norintys ten gali paieškoti korių....