Birželio sukilėliai iš Budapešto apylinkių (arba viena sena pažįstama)

Nov 29, 2011 20:58

Tikrai menu, kad apie tai kažkada rašiau savam lj, kas skaitė - nesupykit, yra reikalas pasikartoti.
Reikalas susijęs su šia knygele - Juozo Jankausko "1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje".

  

Neabejoju, kad knyga vertinga (dar padoriai neperverčiau), tačiau ant nugarėlės (viršutinės dalies) su liūdesiu pamačiau "seną pažįstamą" - tariamus 1941-ųjų birželio sukilėlius. Štai jie, mielieji visu gražumu.

  

O štai jie Lietuvos Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje (bent jau buvo kažkada, dabar tikiuosi, jau nebe).
Ko gero viena iš laaabai nedaugelio sukilėlių fotografijų, tsakant, veiksme...
Iš viso  - 1941-ųjų birželio sukilimo fotografijos - aukso vertės, sprendžiant iš lietuviškų vadovėlių ir knygų - jų beveik nėra, na gal ir išties sukilėliams buvo ne iki fotografavimo...
Būtent todėl tiek vadovėliais, tiek rimtomis monografijomis jau dešimtmečiais keliauja tie patys pablyškę nuzulinti atvaizdai - Ambrazevičiaus vyriausybės, į sovietus nuo kalno pleškinančių sukilėlių... Pastaroji foto man visad nepatiko - tiek dėl labai jau blogos kokybės, tiek dėl... lengvos nuostabos - mat sukilėliai lyg ir šaudo iš... PPŠ?
Viskas stojo į savo vietas, kai vienam kariniam rusų tinklapyje radau šią fotografiją:


Po nuotrauka užrašas - "Ukrainos 3-iojo fronto automatininkai kaunasi Budapešto gatvėse". Nurodytas ten ir fotografijos autorius, archyvas, kuriame ji saugoma. Visai kas kita nei blyškus, neaiškios kilmės popierėlis, ar ne?
Beje, savo laiku kreipiausi į Nac. muziejų, klausdamas minėtų birželio sukilėlių nuotraukos kilmės.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujausiųjų laikų istorijos skyriaus vedėja, p. Liucija Tumosienė maloniai pranešė, jog ši nuotrauka drauge su kitais eksponatais į Lietuvą atkeliavo 90-aisiais ar 92-aisiais ir pirmiausia pateko į Lietuvos valstybės muziejų. Minėjo, kad įteikė kažkoks Amerikos lietuvis.

Ar įmanoma gauti autentiškų birželio sukilimo nuotraukų?  Prisipažinsiu, ilgą laiką maniau, jog ne - jų tiesiog nėra. iš to vargo ir skurdo ir griebiamasi, nepabijokim to žodžio - falsifikacijos.
Tačiau laikas, ačiūdie, parodė, jog klydau. Taip, reikia pasistengti ir investuoti laiko ir lėšų . Ir privatūs kolekcininkai, taip mėgiami pakeiksnoti valdiškų įstaigų komjaunuolių, čia palikę pastaruosius toli už nugarų.



Na, pvz., - birželio sukilėliai iš Kačerginės apylinkių visu gražumu. Daugiau mažiau aktyviai sekant rinką ir turint nors šiek tiek lėšų, per keletą metų įmanoma surinkti medžiagą visai padoriam Lietuvos istorijos albumui. Manyčiau - unikali foto, kuriai vieta Nacionaliniam ar Karo muziejuje ir kuri ten kažkada tikrai atsidurs. Kol kas tepabūnie vienu mano kolekcijos perlu.

foto, knygos, senoji fotografija, įdomybės, istorija, karo istorija

Previous post Next post
Up