Sep 04, 2007 15:08
Skrydžio diena. Pagrindinės užduotys - atsikelti, susikrauti daiktus ir nepavėluoti į lėktuvą. Įvykdyta 100%. Užmiršti daiktai - peiliukas visagalis. Skrydžio atributai taip pat buvo tokie patys, kaip visada - šis tas paskaityti, alaus/vyno/sulčių gėrimas, muzikos klausymas ir pan. Tik vat “šoferiukas” pasitaikė ne koks - baisiai kratė… kai kada… Na bet nieko - nusileidom. Tamsyje. Kaip senais nostalgiškais laikais atstovėjome nemažą eilę prie pasų kontrolės, kur po kiaurai skanuojančių pasienietės žvilgsnių gavome garbingą štampą į pasą (jau buvome spėję ir pamiršti, kam tie pasai dar yra reikalingi - pasirodo juose galima dėti štampus!), ir atgavę bagažą išėjome į naktį. Kaip ir buvo tikėtasi, taksistas už atvežimą iki mūsų tikslo nuplėšė dvigubą kainą, bet kadangi žinojome, kad taip ir bus, tai kažkaip labai nesijaudinome. Registratūroje apturėjome dar viena nostalgiškai smagų dalyką - atlikus visus formalumus bei gavus raktus nuo mūsų naujosios gyvenamosios vietos sužinojome, kad pasus atgausime tik rytoj ryte. Vat rytoj ryte ir viskas. Nusprendėme, kad tokia jau čia ta Kroatija - pasas turi kažin kokį išskirtinį statusą čia pas juos. Vėliau dar papasakosiu, kokioje situacijoje prireikė paso (kaip jau sakiau - gera turėti pasą Kroatijoje, oi gera).
Dasitempėme savo mantą iki namelio, išsipakavom sparčiai ir išėjome apsidairyti po teritoriją. Nieko įspūdingo - žmonių beveik nėra vakare lauke, o ir languose šviesos ne visur dega. Ne sezonas. Dvi kažkokios nuvalkiotos knaipės, vienoje iš jų rėkia kažkoks Palangos muzikantų lygio duetas (daina “Sex bomb” ypatingai įsiminė). Prie jūros taip paprastai neprieisi - tamsyje baisu sprandą nusisukti, nes visas krantas - uolos ir žvyras. Tad truputi pasivaikščioję bei alaus atsigėrę ant jūros kranto (suprasti - kaip kalnų ožiai dastriksėjom prie kažkokio akmens, kur užpakalius padėję žiūrėjom jūron) patraukėm namolio (padarę dar didžiuli ratą pro kitą poilsiavietę). Pabėdavojome dėl uodų (kažkaip kilo mintis, kad čia jų gal yra, o mes taip smagiai nuo jų atpratome Airijoje) ir smagiai sumigome.
P.S. Uodų nebuvo…
Andriuxa