Apie istoriją literatūros istorijoje
Facebook‘o platybėse užmačiau citatą , kurios pateikėjas ją palydi fraze - „daug koncentruotai pateiktų žinotinų istoriografinių faktų“. Leiskite nenurodyti nei citatos autoriaus, nei pateikėjo, pasakysiu tik tiek, kad visa tai labai „šviežia“, o citatos autorius ir jos pateikėjas tikrai labai solidūs ir žinomi asmenys. Taigi ta citata.
"Nors sovietinės okupacijos metais buvo skelbiama, kad 1933 m. į valdžią atėję naciai yra priešiškiausia bolševikams partija, Vokietijos ir SSRS sėbravimas tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 22 d., kai Trečiasis reichas užpuolė Sovietų Sąjungą. Iki tol SSRS poligonuose vyko vokiečių lakūnų, tankistų ir artilerininkų mokymai, o enkavėdistai treniravo gestapininkus. Baigiantis 1939-iesiems, netoli Murmansko buvo įkurta Vokietijos karo laivų remonto bazė, iš kurios laivai 1940 m. pavasarį išplaukė dalyvauti agresijoje prieš Norvegiją. Sovietiniai ledlaužiai lydėjo vokiečių laivų vilkstines Šiaurės keliu per Beringo sąsiaurį. Atsidėkodami vokiečiai davė rusams naikintuvų, bombonešių, sraigtasparnių. 1939-1941 m. Vokietija gavo iš Sovietų Sąjungos aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis tūkstančius tonų naftos, keturiolika tūkstančių tonų vario, milijoną keturis šimtus tūkstančių tonų grūdų, nors sovietai badavo, o vokiečiai jau kariavo su puse Europos - su Norvegija, Danija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgu, o svarbiausia - su Prancūzija ir Didžiąja Britanija."
Vienu sakiniu - pateikta nors ir koncentruotai, bet daugelis pateikiamų „istoriografinių faktų“ labai jau abejotini.
Bandom analizuoti.
Nors sovietinės okupacijos metais buvo skelbiama, kad 1933 m. į valdžią atėję naciai yra priešiškiausia bolševikams partija, Vokietijos ir SSRS sėbravimas tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 22 d., kai Trečiasis reichas užpuolė Sovietų Sąjungą.
Atrodo viskas gerai? Kaip čia pasakius... To vokiečių non-stop „sėbravimo“ su sovietais nuo pat 1933 m., t.y. nuo nacių atėjimo į valdžią, nelabai buvo. Priešingai, atėjus Hitleriui į valdžią nutrūko iki tol sovietų ir vokiečių bendradarbiavimas, tamme skaičiuje ir karinėje srityje (apie tai toliau), kiek didesnis „sėbravimas“ vėl prasidėjo tik po Molotovo - Ribentropo pakto pasirašymo.
Iki tol SSRS poligonuose vyko vokiečių lakūnų, tankistų ir artilerininkų mokymai, o enkavėdistai treniravo gestapininkus.
Ir vėl - pusiau tiesa, pusiau nelabai. Dažnas karo istorijos mėgėjas puikiai žino apie sovietų ir vokiečių tankistų rengimo slaptą centrą „Kama“ Kazanėje, žinomos ir tų kelių dešimčių tame centre buvusių vokiečių tankistų pavardės. Paminėsime tik tiek, kad nei vienas iš tų „studentų“ taip ir nepasiekė įspūdingų karjeros aukštumų. Ir dar paneigsime vis dar gajų mitą, kad tame centre mokėsi H.Guderianas. Tą patį galime pasakyti ir apie Lipecke buvusį slaptą lakūnų rengimo centrą, šiuo atveju prisiminsime kitą gajų mitą, kad Lipecke būk tai mokėsi H.Geringas. Kiek mažiau yra žinoma apie Saratovo srityje buvusį „Objektas Tomka“, kuriame buvo bendrai mokomasi cheminių ginklų panaudojimo. O štai apie „artilerininkų“ (geras terminas, tokį matau pirmą kartą) bendrus mokymus girdėti neteko. Atskiro paminėjimo verta teiginys apie tai, kadd „enkavedistai treniravo gestapininkus“. Nesinori "čia dabar" leistis į platesnę šio klausimo analizę, pasakysiu tik tiek, kad žinau šio teiginio pirminį šaltinį. Jei trumpai, tai „Gestapo ir NKVD bendradarbiavimo“ teorija paremta „feikiniu“ dokumentu. Apie tai artimiausioje ateityje parašysiu plačiau.
Baigiantis 1939-iesiems, netoli Murmansko buvo įkurta Vokietijos karo laivų remonto bazė, iš kurios laivai 1940 m. pavasarį išplaukė dalyvauti agresijoje prieš Norvegiją.
Vėl - kažkas kažkur girdėta. Jei konkrečiai, tai tikrai M. - R. pakto fone sovietai pažadėjo vokiečiams suteikti karinę jūrų bazę 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Murmansko. Siūloma vieta bazei tokiam tikslui visiškai netiko - ten nebuvo nei prieplaukos, nei kokių nors uosto įrengimų. Taip, į tą bazei siūlomą įlanką buvo įplaukę keli prekybiniai laivai, bet į ją nebuvo įplaukęs nei vienas karinis laivas (nei povandeninis, nei antvandeninis), todėl jie iš ten negalėjo išplaukti agresijai prieš Vokietiją.
Sovietiniai ledlaužiai lydėjo vokiečių laivų vilkstines Šiaurės keliu per Beringo sąsiaurį. Atsidėkodami vokiečiai davė rusams naikintuvų, bombonešių, sraigtasparnių.
Na, rusai daug ko "gavo" iš vokiečių, bet tikrai ne už gražias akis ir ne užtai, kad jų ledlaužiai lydėjo laivų vilkstines. Viskas buvo ne "gaunama", perkama - parduodama arba vykdomi abipusiai naudingi mainai. Daugiausiai buvo keičiamos žaliavos iš sovietų pusės į įrengimus ir technologijas iš vokiečių pusės. Tačiau šiame sakinyje ypač pikantiškai atrodo literatams tikriausiai neužkliūnantis teiginys apie vokiečių „duotus“ sraigtasparnius. Įdomu būtų sužinoti - o kokia tų sraigtasparnių markė? O aviacijos žinovai kamputyje tykiai rūko ironiškai šypsodamiesi...
Akcentuoju. Neneigiu nacių ir sovietų bendradarbiavimo prieš Antrąjį pasaulinį karą fakto. Tačiau tam bendradarbiavimui iliustruoti galima rasti daugybę kitų, tikrų, nei mažiausios abejonės nekeliančių faktų. Gi pasirinkti tokiam iliustravimui iš abejotinių šaltinių klaidingi „faktai“ solidžiam tekstui padaro meškos paslaugą. Tai kaip šaukštas deguto į medaus statinę. Arba - gerais norais kelias į pragarą grįstas.
"Nors sovietinės okupacijos metais buvo skelbiama, kad 1933 m. į valdžią atėję naciai yra priešiškiausia bolševikams partija, Vokietijos ir SSRS sėbravimas tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 22 d., kai Trečiasis reichas užpuolė Sovietų Sąjungą. Iki tol SSRS poligonuose vyko vokiečių lakūnų, tankistų ir artilerininkų mokymai, o enkavėdistai treniravo gestapininkus. Baigiantis 1939-iesiems, netoli Murmansko buvo įkurta Vokietijos karo laivų remonto bazė, iš kurios laivai 1940 m. pavasarį išplaukė dalyvauti agresijoje prieš Norvegiją. Sovietiniai ledlaužiai lydėjo vokiečių laivų vilkstines Šiaurės keliu per Beringo sąsiaurį. Atsidėkodami vokiečiai davė rusams naikintuvų, bombonešių, sraigtasparnių. 1939-1941 m. Vokietija gavo iš Sovietų Sąjungos aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis tūkstančius tonų naftos, keturiolika tūkstančių tonų vario, milijoną keturis šimtus tūkstančių tonų grūdų, nors sovietai badavo, o vokiečiai jau kariavo su puse Europos - su Norvegija, Danija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgu, o svarbiausia - su Prancūzija ir Didžiąja Britanija."
Vienu sakiniu - pateikta nors ir koncentruotai, bet daugelis pateikiamų „istoriografinių faktų“ labai jau abejotini.
Bandom analizuoti.
Nors sovietinės okupacijos metais buvo skelbiama, kad 1933 m. į valdžią atėję naciai yra priešiškiausia bolševikams partija, Vokietijos ir SSRS sėbravimas tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 22 d., kai Trečiasis reichas užpuolė Sovietų Sąjungą.
Atrodo viskas gerai? Kaip čia pasakius... To vokiečių non-stop „sėbravimo“ su sovietais nuo pat 1933 m., t.y. nuo nacių atėjimo į valdžią, nelabai buvo. Priešingai, atėjus Hitleriui į valdžią nutrūko iki tol sovietų ir vokiečių bendradarbiavimas, tamme skaičiuje ir karinėje srityje (apie tai toliau), kiek didesnis „sėbravimas“ vėl prasidėjo tik po Molotovo - Ribentropo pakto pasirašymo.
Iki tol SSRS poligonuose vyko vokiečių lakūnų, tankistų ir artilerininkų mokymai, o enkavėdistai treniravo gestapininkus.
Ir vėl - pusiau tiesa, pusiau nelabai. Dažnas karo istorijos mėgėjas puikiai žino apie sovietų ir vokiečių tankistų rengimo slaptą centrą „Kama“ Kazanėje, žinomos ir tų kelių dešimčių tame centre buvusių vokiečių tankistų pavardės. Paminėsime tik tiek, kad nei vienas iš tų „studentų“ taip ir nepasiekė įspūdingų karjeros aukštumų. Ir dar paneigsime vis dar gajų mitą, kad tame centre mokėsi H.Guderianas. Tą patį galime pasakyti ir apie Lipecke buvusį slaptą lakūnų rengimo centrą, šiuo atveju prisiminsime kitą gajų mitą, kad Lipecke būk tai mokėsi H.Geringas. Kiek mažiau yra žinoma apie Saratovo srityje buvusį „Objektas Tomka“, kuriame buvo bendrai mokomasi cheminių ginklų panaudojimo. O štai apie „artilerininkų“ (geras terminas, tokį matau pirmą kartą) bendrus mokymus girdėti neteko. Atskiro paminėjimo verta teiginys apie tai, kadd „enkavedistai treniravo gestapininkus“. Nesinori "čia dabar" leistis į platesnę šio klausimo analizę, pasakysiu tik tiek, kad žinau šio teiginio pirminį šaltinį. Jei trumpai, tai „Gestapo ir NKVD bendradarbiavimo“ teorija paremta „feikiniu“ dokumentu. Apie tai artimiausioje ateityje parašysiu plačiau.
Baigiantis 1939-iesiems, netoli Murmansko buvo įkurta Vokietijos karo laivų remonto bazė, iš kurios laivai 1940 m. pavasarį išplaukė dalyvauti agresijoje prieš Norvegiją.
Vėl - kažkas kažkur girdėta. Jei konkrečiai, tai tikrai M. - R. pakto fone sovietai pažadėjo vokiečiams suteikti karinę jūrų bazę 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Murmansko. Siūloma vieta bazei tokiam tikslui visiškai netiko - ten nebuvo nei prieplaukos, nei kokių nors uosto įrengimų. Taip, į tą bazei siūlomą įlanką buvo įplaukę keli prekybiniai laivai, bet į ją nebuvo įplaukęs nei vienas karinis laivas (nei povandeninis, nei antvandeninis), todėl jie iš ten negalėjo išplaukti agresijai prieš Vokietiją.
Sovietiniai ledlaužiai lydėjo vokiečių laivų vilkstines Šiaurės keliu per Beringo sąsiaurį. Atsidėkodami vokiečiai davė rusams naikintuvų, bombonešių, sraigtasparnių.
Na, rusai daug ko "gavo" iš vokiečių, bet tikrai ne už gražias akis ir ne užtai, kad jų ledlaužiai lydėjo laivų vilkstines. Viskas buvo ne "gaunama", perkama - parduodama arba vykdomi abipusiai naudingi mainai. Daugiausiai buvo keičiamos žaliavos iš sovietų pusės į įrengimus ir technologijas iš vokiečių pusės. Tačiau šiame sakinyje ypač pikantiškai atrodo literatams tikriausiai neužkliūnantis teiginys apie vokiečių „duotus“ sraigtasparnius. Įdomu būtų sužinoti - o kokia tų sraigtasparnių markė? O aviacijos žinovai kamputyje tykiai rūko ironiškai šypsodamiesi...
Akcentuoju. Neneigiu nacių ir sovietų bendradarbiavimo prieš Antrąjį pasaulinį karą fakto. Tačiau tam bendradarbiavimui iliustruoti galima rasti daugybę kitų, tikrų, nei mažiausios abejonės nekeliančių faktų. Gi pasirinkti tokiam iliustravimui iš abejotinių šaltinių klaidingi „faktai“ solidžiam tekstui padaro meškos paslaugą. Tai kaip šaukštas deguto į medaus statinę. Arba - gerais norais kelias į pragarą grįstas.