Atsakymas į Nerijaus Šepečio komentarus facebook'e
Vieno iš fb draugų sienoje jūs rašėte.
Čia aš biškį ne į temą, bet turėsi išfriendinti, kai parašysiu, kokių mastelių blogumo knyga yra Petrausko/Žardinsko Barbarosa. Jei pirmi du tomai buvo bakalauro darbas ant septynių, tai šita yra apsoliūtus. Nu ne, palauksiu visiško ištyrimo. Pirmam skyriuj trečdalis nuorodų, tiesiog "faktinių" nuorodų iš Žukovo ir Volkogonovo, apie FSB specialiai tai temai tikslui susamdytą Isajevą nekalbu. Žukovo ir Volkogonovo, kurių jau 1988 m. padorūs žmonės pradėjo nebeskaityti. įtardami reikalus. Nė nenumanydami apie tai, kad tai knygos, specialiai parašytos tam, kad niekas niekada nebegalėtų atskirti jokių faktų nuo prasimanymų, visiško melo nuo pustiesių o tiesa amžiams liktų neįmanoma užklausti. Apie skaičius nekalbu. Knyga tokia tema, neimant už pagrindą pirminių šaltinių, kurie taip prieinami susistemintai. Bent dokumentinių. Ideologinių.
Prieš pradedant aptarinėti jūsų cituojamą įrašą, visų pirma noriu jums padėkoti už didžiulę pagalbą, kurios dėka prieš daugiau kaip dešimt metų VU IF leidinyje „Lietuvos istorijos studijos“ atsidūrė mano tekstas apie Raseinių „vienišą tanką“. Tai buvo pirmas ir ko gero paskutinis kartas, kai tame solidžiame akademiniame mokslinių darbų leidinyje buvo skelbiamas istorinio išsilavinimo neturinčio kaimietuko darbas. Tikiuosi nesigailite, kad tada man padėjote?
Apie „Barbarosą“. Tai ne Petrausko/Žardinsko knyga. Ją parašė Robertas Petrauskas, o Arvydas Žardinskas jam tik padėjo patarimais ir kai kurių klaidelių pataisymu. Akcentuoju - visą tekstą rašė Robertas, mano plunksnai priklauso tik tekstukas knygos nugarėlėje. Ne, nebėgu nuo atsakomybės ir prisiimu visą kaltę dėl pražiūrėtų ir nepataisytų klaidų - klaidelių, tačiau nesu teksto autorius ar bendraautorius. Tarp kitko - tame nugarėlės tekstuke esanti istorikų visuomenę papiktinusi frazė „istoriografinių štampų“ antrame leidime pakeista į „stereotipinių štampų“. Taip tiks?
Dėl bakalauro darbo „ant septynių“. Skaitėm, skaitėm tų bakalaurų darbų panašiomis temomis, kurie buvo įvertintas „ant septynių“, bet už ausų septynetui tie darbai buvo pritempti vien tik todėl, nes buvo „teisingi“, o štai Robertui už pirmus du tomus „pastatytumėt“ TIK septynis vien dėl to, kad jis „neteisingas“?
Bet ko mes čia užsiciklinom ties tais bakalaurais/magistrais? Nors gal jūs įsivaizduojate, kad tokios apimties darbas būtinai turi atitikti bakalaurui/magistrui/monografijai/disertacijai keliamus reikalavimus? T.y. aptariamas klausimo naujumas, aktualumas, istoriografijos apžvalga, naujausių darbų tuo klausimu aptarimas ir panašus a la mokslinis vandenėlis. Viso to nėra? Taip, nėra. O turėtų būti?
Sakote, kad pirmame "Barbarosos" skyriuje trečdalis nuorodų yra nuorodos į Žukovą ir Volkogonovą? Bandom skaičiuoti. Pirmame skyriuje yra 394 (žodžiais - trys šimtai devyniasdešimt keturios) nuorodos. Iš jų nuorodos į D.Volkogonovą yra trys (tarp kitko nuorodos į šį autorių knygoje apskritai yra tik šios trys), nuorodos į G.Žukovą taip pat trys. Niekaip nesigauna trečdalis. :)
Bandom tyrinėti nuorodas į D.Volkogonovo nuorodas - anuž kažką tokio rasim. Taigi pirma nuoroda į tą autorių (Nr.41) yra knygos 29 psl. Ir kas gi ten kalbama? Ogi cituojama taip vadinama Direktyva Nr.2. Roberto vietoje aš būčiau pasirinkęs šios direktyvos citavimui kitą šaltinį (gal net originalo fotokopiją įdėjęs), bet tai yra Roberto pasirinkimas, o ir apskritai nematau nieko tragiško tame - pacituota dOkumentas korektiškai, nieko nepraleista.
Žiūrim kitą nuorodą į Volkogonovą. Knygos 134 psl., 160 nuoroda.
Projektas buvo palaimintas, ir 1938 m. rugpjūtį TSRS gynybos komitetas įsakė iki 1939 m. liepos (mažiau nei per metus) sukurti naujo tanko pavyzdžius. Tankas turėjo atitikti naujus reikalavimus: jo šarvai turėjo atlaikyti 37 mm patrankų sviedinius iš bet kokio atstumo, paties tanko patranka turėjo būti galingesnė, o benzininis variklis - pakeistas dyzeliniu160.
Kaip „profesionalus istorikas“ turėtų „tyrinėti“ tokį teiginį ir nuorodą į informacijos šaltinį? Visų pirma jis perskaito teiginį. Tada pažiūri nuorodą į informacijos šaltinį. O tas šaltinis - D.Volkogonov. Stalin. Triumph and tragedy, 408. Tada susiranda Volkogonovo knygą ir atsiverčia 408 psl. bei sulygina tekstą su tekstu „Barbarosoje“. Bet to dar negana. Iš konteksto galima suprasti, kad Volkogonovas kalba apie kažkokį 1938 m. dOkumentą. Tada susirandamas tas dOkumentas ir jo tekstas sulyginamas su Volkogonovo ir Petrausko teiginiais. Padaroma išvada. Ar jūs padarėte visa tai? Drįstu teigti - tikrai ne. Kodėl? Nes „[nuo] 1988 m. padorūs žmonės [Volkogonovo] pradėjo nebeskaityti“?
Baigiant diskusijas apie nuorodas į Volkogonovą Trečioji nuoroda į šį autorių yra 137 psl., ją galima analogiškai „ištyrinėti“, bet nesinori per daug išsiplėsti.
Ir baigiant "Barbarosos" aptarimą - jūs rašote.
Apie skaičius nekalbu.
Nesupratau KODĖL nekalbate. Ar viskas su tais skaičiais gerai ar kažkas blogai? Jei blogai - tai kurie konkrečiai (puslapis, citata) tie skaičiai negeri?
_____________________________________________________________________
Kitas mano fb draugas (draugas jis ir realybėje) pasidomėjo.
kuo Isajevas užkliuvo ir kuriuo kampu dirba FST
Į šį klausimą jūs atsakėte.
Jūs, kolega, su manimi aceargei. Pm. Man dar gyvybė brangi. Buvo toks projektas kadaise: ką nusamdyti tiesai apie ВОВ apginti. Tai ir rado. Kiek ilgai ilgai dirbo, už kiek, nežinau. Bet faktą žinau, šaltinio neišduosiu.
Nerijau, esi rimtas žmogus, su moksliniu laipsniu, o kalbi kaip mokinukas per ilgąją pertrauką - žinau paslaptį, bet jos nesakysiu. Juk elementaru - pasakymas, kad žinai kažkokią paslaptį jau pats savaime yra tos paslapties išdavimas. O dėl Isajevo taip ir nesupratau - ar jis dirbo FSB užsakymu kažkada anksčiau ar vis dar dirba toliau? :) O apskritai teiginys apie Isajevą man priminė sovietinius laikus, kai mums, tuometiniams darželinukams ir pradinukams aiškino - kunigai tai žino, kad Dievo nėra, jie tik taip aiškina kad jis yra, nes taip jie stengiasi susirinkti iš žmonių pinigų. Tai ir Isajevas tikriausiai žino, kad buvo „kitaip“, bet FSB atbašliavo fanieros ir jis rašo taip kaip reikia - maždaug taip? O grįžtant dėl tos „mirtinai pavojingos“ paslapties - iš ko jūs ją sužinojote? Spėju - iš Marko Semionovičiaus? Ne? :)
Jūs rašote.
Gediminas Kulikauskas yra sritis, kurią išmanai gerai, ir apie kurią gali parašyti ne tik popsa, jei nori. bet rasai popsa, nes taip Pačiam patinka, žurnalui, leidėjui, publikai irgi. nėra ko skaudintis. Niekas nelygina Paties kūrybos su Vanagaites ar Zardinsko, kuris tiesiog per 20 metu ginčų su profesionaliais tyrėjams išmoko vieno; šaltinio kritikos nereikia, kontekstinės interpretacijos irgi, darykim viską per ad hominem simpatijas ir sukaupta žinių ir patirties bahaza.
Tiesa sakant taip ir nesupratau, kurioje vietoje aš jums užmyniau ant mazolio, kodėl aptarinėjant visai kito autoriaus kitą knygą vis prisimenate mano kuklią personą ir net statote šalia Vanagaitės? Labai skauda?
O štai meluoti nereikia. Nors jokios knygos (kol kas) nesu parašęs, bet visi mano teksteliai paremti būtent šaltinių kritika. O dėl ad hominem - tai juk jūs ką tik panaudojote šį argumentą bent kelis kartus. Priminti?
Ir baigiant - jūs, „profesionalūs tyrinėtojai“, man primenate spyną. Nei patys valgot, nei kitiems duodat. Turiu mintyje APK istorijos temą.
Čia aš biškį ne į temą, bet turėsi išfriendinti, kai parašysiu, kokių mastelių blogumo knyga yra Petrausko/Žardinsko Barbarosa. Jei pirmi du tomai buvo bakalauro darbas ant septynių, tai šita yra apsoliūtus. Nu ne, palauksiu visiško ištyrimo. Pirmam skyriuj trečdalis nuorodų, tiesiog "faktinių" nuorodų iš Žukovo ir Volkogonovo, apie FSB specialiai tai temai tikslui susamdytą Isajevą nekalbu. Žukovo ir Volkogonovo, kurių jau 1988 m. padorūs žmonės pradėjo nebeskaityti. įtardami reikalus. Nė nenumanydami apie tai, kad tai knygos, specialiai parašytos tam, kad niekas niekada nebegalėtų atskirti jokių faktų nuo prasimanymų, visiško melo nuo pustiesių o tiesa amžiams liktų neįmanoma užklausti. Apie skaičius nekalbu. Knyga tokia tema, neimant už pagrindą pirminių šaltinių, kurie taip prieinami susistemintai. Bent dokumentinių. Ideologinių.
Prieš pradedant aptarinėti jūsų cituojamą įrašą, visų pirma noriu jums padėkoti už didžiulę pagalbą, kurios dėka prieš daugiau kaip dešimt metų VU IF leidinyje „Lietuvos istorijos studijos“ atsidūrė mano tekstas apie Raseinių „vienišą tanką“. Tai buvo pirmas ir ko gero paskutinis kartas, kai tame solidžiame akademiniame mokslinių darbų leidinyje buvo skelbiamas istorinio išsilavinimo neturinčio kaimietuko darbas. Tikiuosi nesigailite, kad tada man padėjote?
Apie „Barbarosą“. Tai ne Petrausko/Žardinsko knyga. Ją parašė Robertas Petrauskas, o Arvydas Žardinskas jam tik padėjo patarimais ir kai kurių klaidelių pataisymu. Akcentuoju - visą tekstą rašė Robertas, mano plunksnai priklauso tik tekstukas knygos nugarėlėje. Ne, nebėgu nuo atsakomybės ir prisiimu visą kaltę dėl pražiūrėtų ir nepataisytų klaidų - klaidelių, tačiau nesu teksto autorius ar bendraautorius. Tarp kitko - tame nugarėlės tekstuke esanti istorikų visuomenę papiktinusi frazė „istoriografinių štampų“ antrame leidime pakeista į „stereotipinių štampų“. Taip tiks?
Dėl bakalauro darbo „ant septynių“. Skaitėm, skaitėm tų bakalaurų darbų panašiomis temomis, kurie buvo įvertintas „ant septynių“, bet už ausų septynetui tie darbai buvo pritempti vien tik todėl, nes buvo „teisingi“, o štai Robertui už pirmus du tomus „pastatytumėt“ TIK septynis vien dėl to, kad jis „neteisingas“?
Bet ko mes čia užsiciklinom ties tais bakalaurais/magistrais? Nors gal jūs įsivaizduojate, kad tokios apimties darbas būtinai turi atitikti bakalaurui/magistrui/monografijai/disertacijai keliamus reikalavimus? T.y. aptariamas klausimo naujumas, aktualumas, istoriografijos apžvalga, naujausių darbų tuo klausimu aptarimas ir panašus a la mokslinis vandenėlis. Viso to nėra? Taip, nėra. O turėtų būti?
Sakote, kad pirmame "Barbarosos" skyriuje trečdalis nuorodų yra nuorodos į Žukovą ir Volkogonovą? Bandom skaičiuoti. Pirmame skyriuje yra 394 (žodžiais - trys šimtai devyniasdešimt keturios) nuorodos. Iš jų nuorodos į D.Volkogonovą yra trys (tarp kitko nuorodos į šį autorių knygoje apskritai yra tik šios trys), nuorodos į G.Žukovą taip pat trys. Niekaip nesigauna trečdalis. :)
Bandom tyrinėti nuorodas į D.Volkogonovo nuorodas - anuž kažką tokio rasim. Taigi pirma nuoroda į tą autorių (Nr.41) yra knygos 29 psl. Ir kas gi ten kalbama? Ogi cituojama taip vadinama Direktyva Nr.2. Roberto vietoje aš būčiau pasirinkęs šios direktyvos citavimui kitą šaltinį (gal net originalo fotokopiją įdėjęs), bet tai yra Roberto pasirinkimas, o ir apskritai nematau nieko tragiško tame - pacituota dOkumentas korektiškai, nieko nepraleista.
Žiūrim kitą nuorodą į Volkogonovą. Knygos 134 psl., 160 nuoroda.
Projektas buvo palaimintas, ir 1938 m. rugpjūtį TSRS gynybos komitetas įsakė iki 1939 m. liepos (mažiau nei per metus) sukurti naujo tanko pavyzdžius. Tankas turėjo atitikti naujus reikalavimus: jo šarvai turėjo atlaikyti 37 mm patrankų sviedinius iš bet kokio atstumo, paties tanko patranka turėjo būti galingesnė, o benzininis variklis - pakeistas dyzeliniu160.
Kaip „profesionalus istorikas“ turėtų „tyrinėti“ tokį teiginį ir nuorodą į informacijos šaltinį? Visų pirma jis perskaito teiginį. Tada pažiūri nuorodą į informacijos šaltinį. O tas šaltinis - D.Volkogonov. Stalin. Triumph and tragedy, 408. Tada susiranda Volkogonovo knygą ir atsiverčia 408 psl. bei sulygina tekstą su tekstu „Barbarosoje“. Bet to dar negana. Iš konteksto galima suprasti, kad Volkogonovas kalba apie kažkokį 1938 m. dOkumentą. Tada susirandamas tas dOkumentas ir jo tekstas sulyginamas su Volkogonovo ir Petrausko teiginiais. Padaroma išvada. Ar jūs padarėte visa tai? Drįstu teigti - tikrai ne. Kodėl? Nes „[nuo] 1988 m. padorūs žmonės [Volkogonovo] pradėjo nebeskaityti“?
Baigiant diskusijas apie nuorodas į Volkogonovą Trečioji nuoroda į šį autorių yra 137 psl., ją galima analogiškai „ištyrinėti“, bet nesinori per daug išsiplėsti.
Ir baigiant "Barbarosos" aptarimą - jūs rašote.
Apie skaičius nekalbu.
Nesupratau KODĖL nekalbate. Ar viskas su tais skaičiais gerai ar kažkas blogai? Jei blogai - tai kurie konkrečiai (puslapis, citata) tie skaičiai negeri?
_____________________________________________________________________
Kitas mano fb draugas (draugas jis ir realybėje) pasidomėjo.
kuo Isajevas užkliuvo ir kuriuo kampu dirba FST
Į šį klausimą jūs atsakėte.
Jūs, kolega, su manimi aceargei. Pm. Man dar gyvybė brangi. Buvo toks projektas kadaise: ką nusamdyti tiesai apie ВОВ apginti. Tai ir rado. Kiek ilgai ilgai dirbo, už kiek, nežinau. Bet faktą žinau, šaltinio neišduosiu.
Nerijau, esi rimtas žmogus, su moksliniu laipsniu, o kalbi kaip mokinukas per ilgąją pertrauką - žinau paslaptį, bet jos nesakysiu. Juk elementaru - pasakymas, kad žinai kažkokią paslaptį jau pats savaime yra tos paslapties išdavimas. O dėl Isajevo taip ir nesupratau - ar jis dirbo FSB užsakymu kažkada anksčiau ar vis dar dirba toliau? :) O apskritai teiginys apie Isajevą man priminė sovietinius laikus, kai mums, tuometiniams darželinukams ir pradinukams aiškino - kunigai tai žino, kad Dievo nėra, jie tik taip aiškina kad jis yra, nes taip jie stengiasi susirinkti iš žmonių pinigų. Tai ir Isajevas tikriausiai žino, kad buvo „kitaip“, bet FSB atbašliavo fanieros ir jis rašo taip kaip reikia - maždaug taip? O grįžtant dėl tos „mirtinai pavojingos“ paslapties - iš ko jūs ją sužinojote? Spėju - iš Marko Semionovičiaus? Ne? :)
Jūs rašote.
Gediminas Kulikauskas yra sritis, kurią išmanai gerai, ir apie kurią gali parašyti ne tik popsa, jei nori. bet rasai popsa, nes taip Pačiam patinka, žurnalui, leidėjui, publikai irgi. nėra ko skaudintis. Niekas nelygina Paties kūrybos su Vanagaites ar Zardinsko, kuris tiesiog per 20 metu ginčų su profesionaliais tyrėjams išmoko vieno; šaltinio kritikos nereikia, kontekstinės interpretacijos irgi, darykim viską per ad hominem simpatijas ir sukaupta žinių ir patirties bahaza.
Tiesa sakant taip ir nesupratau, kurioje vietoje aš jums užmyniau ant mazolio, kodėl aptarinėjant visai kito autoriaus kitą knygą vis prisimenate mano kuklią personą ir net statote šalia Vanagaitės? Labai skauda?
O štai meluoti nereikia. Nors jokios knygos (kol kas) nesu parašęs, bet visi mano teksteliai paremti būtent šaltinių kritika. O dėl ad hominem - tai juk jūs ką tik panaudojote šį argumentą bent kelis kartus. Priminti?
Ir baigiant - jūs, „profesionalūs tyrinėtojai“, man primenate spyną. Nei patys valgot, nei kitiems duodat. Turiu mintyje APK istorijos temą.