Apie žibutes, miškus ir parkus
Jau pavasaris įsibėgėjo, o pas mane nė vienos žibutės, anei kvietkelio jokio. Netvarka. Taisausi.
Šeštadienį su Ugnele ėjom rinkti žibučių. Žibučių sezonas jau į pabaigą, todėl gėlytės lengvai nususios.
- žibutė su įnamiu
Iš serijos "Mama, pažiūrėk!":
Dar truputėlį žalumynų:
Keisti radiniai:
2 in 1, narvas - taburetė?
gražiai sutvarkytas kapelis.
dosnios vaišės. Norisi tikėti, kad tai nesusiję su narvu - taburete...
Žibutes rinkom parke. Na kaip parke... Mano vaikystės - jaunystės laikais jį vadindavom tiesiog miškeliu ir po pamokų parūkyt lakstydavom tik į "miškelį", o ne į "parką". Prieš kokių 20 metų išasfaltavo kelis pagrindinius takus ir pastatė lentą "Jamonto parkas" - taip "miškelis" virto "parku". Iškirto senas pušis ir egles (lyg ir liga kažkokia buvo užpuolusi), pasodino lapuočius. Bet, turiu pastebėti, kad miškelis buvo žymiai švaresnis už parką. Fotografuojant reikėjo gerokai pasistengti, kad kadre nebūtų vien šiukšlės.
Aš mūsų miškelį prisimenu tokį (dalis už didžiosios pievos liko beveik nepasikeitusi):
O dabar jis toks:
Peržiūrėjau dar kartą nuotraukas, matyt, skirtumą matau tik aš :)
Ir pabaigai du batoportretai.
Nuoširdžiai Jūsų,
Ilona ir
Ugnė