(Untitled)

[anniemariex]

Negėda prispažinti, kad man bloga klausytis paukščių čiulbėjimo naktį. Čia kažkas negerai. Apskritai, jau nuo sąmoningo naktinio gyvenimo, nesupraskit klaidingai, negaliu pakęsti to meto prieš pat švintat..kaip jis ten vadinasi? Priešaušris? Ar nėra kito žodžio? Ypač kalbu apie vasarą. Tiesa, ir pačios aušros nelabai mėgstu. Atsimenu, kai

Comments

[pamisele]

galvojau rašysiu, kad man patinka tas metas,kai jau pradeda švisti, ir ypač vasarą.
bet paskui pagalvojau, kad iš tiesų tai nepatinka. Nepatinka, kai išeini į lauką ir pamatai, kad jau šviesėja, o tai reiškia, kad viskas baigėsi. Toks pabaigos laikas.

ė, o tau gal jau nebedaug liko darbų? ar čia iš tos serijos, kad visas gyvenimas darbas?..

[anniemariex]

iš visų čia serijų. čia iš serijos nuėjau miegoti 6val. bet aš net nepajutau, kad jau tieeeek. tik mama atsikėlė į darbą..

[zaliukas]

Darbų vasarai sąrašą keičia "hate list"?

[ashtroka]

Man paukščių čiulbesys priešaušrio valandą kaip tyčia visada primena vieną nuotykį, kai pabudau ne savo lovoje, nesuprasdama, kas lauke šitaip baisiai triukšmauja, apsidairiau, susirinkau daiktus ir tyliai išsliūkinau namo. Tas mieguistas ėjimas į autobuso stotelę, jausmas, kad atrodai keistai tarp pirmų autobuso keleivių, važiuojančių anksti į darbą - visi suaugę žmonės, o aš tik mergiotė -, iki šiol man reiškia prieaušrį. Man rodos, kad tada pirmą kartą girdėjau tiek daug paukščių vienu metu. Nors jų buvo ir anksčiau, bet šitas momentas atmintyje liko. Tai buvo Klaipėdoje :) norėtųsi jau atnaujinti priešaušrio atsiminimus naujais įspūdžiais ;)

[mastermind_haz]

Parytinis paukštelių čiulbėjimas man siejas bent su pora dalykų: „velnias, ir vėl neišsimiegosiu“ arba klaikias pagirias, kai kiekvienas čirptelėjimas nuaidi vargonais galvoje; dar primena ėjimą basam per ražienas, balsu kalbant su kažkuo anapus šio pasaulio, sėdėjimą ant skardžio virš vingio parko ir greitai, bet tuo pačiu visą amžinybę iš už dar šiek tiek blyksinčio horizonto kylantį milžinišką raudoną saulės diską.
Nors naktį mėgstu, ko gero, labiau, negu dieną, tranzitinis laikas (tiek vakarinis, tiek rytinis) man yra magiškas kažkuo, ką apibrėžti žodžiais, musiet, ne taip jau ir lengva.

[anniemariex]

vava, man ypač skaudūs tie čiulbesiai, jei grįžtu iš kur nors.. tikrai, pripažįstu, kad magijos tuose tranzituose yra, ir nesvarbu ar mėgsti tą laiką, ar ne.

[pa_radize]

žinai, paskaičiau ir susimąsčiau- laikas gal ir gražus, ale tikrai- nemėgstu. aš iš tų, kur "prie tamsos daugiau drasos" :D man patinka prieblanda, vakaras, naktis. o švitimas reiškia, kad kažkas gražaus, gero, kas vyko naktį, baigiasi, ir jau reikės eiti, daryti, atsisveikinti, etc. paukščiai gerai, bet jie galėtų giedot ir naktį, ne tik ryte :)

[anniemariex]

;)