(no subject)

May 17, 2010 03:10

Negėda prispažinti, kad man bloga klausytis paukščių čiulbėjimo naktį. Čia kažkas negerai. Apskritai, jau nuo sąmoningo naktinio gyvenimo, nesupraskit klaidingai, negaliu pakęsti to meto prieš pat švintat..kaip jis ten vadinasi? Priešaušris? Ar nėra kito žodžio? Ypač kalbu apie vasarą. Tiesa, ir pačios aušros nelabai mėgstu. Atsimenu, kai stovėdavau kaime prie lango ir laukdavau stebuklo. Na nežinau, ko laukdavau. Žinoma, magijos tame yra. Nes kažkodėl pakilus saulei, protas pradeda visai kitaip veikti. Išnyri iš tos prieblandos zonos, bet būtinai reikia saulę pamatyti. Ir nušvinta protas. Ar tikrai? Taip, naktis man labai patinka, savo tamsa ir giluma. Diena palyginus yra plokščia. Bet tas metas tarp. .. turbūt ir radau atsakymą. Žmogui iš principo nėra priimtina būsena "tarp". Bet dar nežinau, ar tai gerai, ar blogai. O gali būti blogai, tai kas yra natūralu? O kas yra nenatūralu? Apskritai, viskas yra natūralu.
Tokios mano šventadienio mintys.
Einu dar padirbt

monologas, naktiniai pokalbiai, diary, naktis, sekmadienis, sąmonės srautas, pavasaris

Previous post Next post
Up